Mamos ir vaiko kambariai Vilniaus prekybos centruose

Šiame straipsnyje norėčiau apžvelgti, kokias gi sąlygas mama turi Vilniaus prekybos centruose vaikštinėdama su kūdikiu-mažu vaiku jį pervystyti ir pamaitinti.
Paskutiniu metu su savo 5 mėnesių mažuoju pradėjome dažniau "migruoti" po Vilnių, šiuo metu kasdien važiuojame į polikliniką masažo procedūroms, o po jų mat mamai nesinori dar namo :) Orai jau nebėra tokie šilti, tad prasiblaškymui mama nusibeldžia iki kokio nors prekybos centro. Tad taip ir prasidėjo mano pažintis su Mamos ir vaiko kambariukais prekybos centruose ir noras padaryti "palyginamąją analizę".

Pirmasis Mamos ir vaiko kambarėlis, su kuriuo teko jauniesiems tėveliams susipažinti, kai mūsų mažiui buvo gal du ar trys mėnesiai buvo Ikea baldų parduotuvė. Mamos ir vaiko kambariukas Ikea baldų parduotuvėje tikrai jaukus, o erdvės pakankamai. Nors nemokamų sauskelnių čia negausite - matyt dėl to, kad parduotuvėje tokia produkcija neprekiauja, tad nėr čia ko jiems ir reklamuoti. Kambarėlye yra pastatytas gana patogus "krėslas" maitinimui ir kėdutė tėveliui :) Erdvės taip pat pakankamai, kitaip nei kituose kambariuose, kuriuose vėliau teks apsilankyti. Tad pirmas kambarėlis mums užkėlė ne tokią ir žemą "kartelę" kitiems kambarėliams, su kuriais dar tik turėjome susipažinti.

Artimiausias didesnis prekybos centras nuo Pilaitės yra Panorama. Tačiau teko labai nusivilti juo, ypač kai prieš tai jau buvau apsilankiusi Ikea parduotuvės kambariukyje, palyginus su juo, Panoramos kambariukas bais nejaukus, sofa apiplyšusi, o nemokamų "pampersų" irgi neverta tikėtis. Tad tikrai nusivyliau juo.

Foto dar įdėsiu, kadangi nesužavėjo, tad nefotkinau, kol nesugalvojau palyginti su kitais :)

Vėliau mamyčių forumuose gi išsiaiškinau, kad tokį kambariuką taip pat turi Mothercare parduotuvėlė antrame Panoramos aukšte. Ir kiek suprantu, nebūtina iš jų kažką pirkti, kad būtumėt priimti į jį :) Tad apsilankiau jame ir personalas tikrai mielai įleido. Džiugu - kambariukas tikrai daug jaukesnis, nors nedidukas. O ir nemokamomis sauskelnėmis galite pasinaudoti - Libero prekės ženklo.

Akropolio Mamos ir vaiko kambariukas, kaip supratau, dar visai "šviežias" - puikiai įrengtas + nemokamos sauskelnės reikiamo dydžio, o tokių pasigedus paliktas raštelis siūlo kreiptis į administraciją ir jų gausite. Raktelis nuo kambarėlio pas Vero cafe darbuotojus.

Prekybos centras Ozas turi du Mamos ir vaiko kambarius - 1ame ir 3iame aukštuose. Kadangi pirmasis buvo užimtas, teko kelis kartus lankytis trečiame aukšte esančiame kambarėlyje šalia pramogų parko. Įėjimas į jį šiek tiek problematiškas su didesniu vežimėliu, viduje taip pat nėra labai daug vietos, tačiau sutvarkyta jaukiai ir pakankamai patogi kėdė maitinimui.

Taip pat šį savaitgalį teko susipažinti ir Parkas Outlet centre esančiu Mamos ir vaiko kambarėliu. Kaip ir viskas normaliai, bet maitinimui tik viena ne itin patogi taburetė. Nėr čia ko ilgai užsibūti :) O ir vos sutilpome aš, kūdikis ir vežimėlis, ką jau kalbėti apie tėvelį. Tačiau vienintelis kambarėlis, kuriame galima pasinaudoti ir klozeto "paslaugomis" neišėjus iš kambarėlio.

Naujai įrengtuose kambariuose praktiškai visur savo reklamos poziciją "užsiėmę" Marmaluzi su savo lietuviška maisto produkcija kūdikiams. Kaip bebūtų, jų spalvingas interjeras atrodo žaismingai ir patraukia kūdikio akį :)

Keksiukai su džiovintomis slyvomis ir šokolado gabaliukais

Keksiukų receptą buvau nužiūrėjusi keliuose bloguose, patobulinau pagal savo skonį ir gavosi taip pat laabai puikus variantas. Vieni iš skaniausių gamintų keksiukų :).

Tešlai reikės (14-16 vnt.):

3 kiaušinių
140 g cukraus
150 g sviesto, tirpinto
200 g varškės
žiupsnelio druskos
1 a.š. sodos, nusodintos acte
200 g miltų
10-15 džiovintų slyvų, susmulkintų
60-100 g šokolado, supjaustyto gabaliukais

Kiaušinius išplakame su cukrumi, sudedame varškę, supilame ištirpintą ir atvėsintą sviestą, nusodintą sodą ir gerai išmaišome. Miltus įmaišome į skystąją masę. Džiovintas slyvas ir šokoladą supjaustome, suberiame į tešlą, vėl viską gerai išmaišome, tešla gaunasi pakankamai tiršta.

 Tešlą padaliname į keksiukų formeles.

Kepimo laikas: 25-30 min. Kepimo temp.: 180 C.

Bon appétit!

Šaltinis: http://www.neringa-blogas.com/kulinarija/vaiku-gimtadieniui/varskiniai-keksiukai-su-dziovintom-slyvom.html

Juodoji magija kakavos pupelėse

Apie juodą šokoladą niekuomet nesiliauja diskusijos ir vis atliekami tyrimai - naudingas jis mums ar kenksmingas?? Mėgstu aš tą juodą šokoladą (vaikystėje valgydavau tik pienišką, bet paskiau kažkas pas mane smegenyse matyt "persiorientavo" ir liežuvio receptorius nukreipė į ten "kas yra tikrasis šokoladas") ir visada mieliau perskaitau tuos straipsnius, kurie teigia, kad juodas šokoladas yra gerai :) Aišku, kaip ir visada, viskas su saiku, bet jeigu tai pakelia žmogui nuotaiką ir bent skanavimo metu jis gali jausti lengvą euforiją, nu kaip galima jam tai uždrausti?? Bent kartą per dieną tokią akimirką!

Galbūt nepasirodys čia kaip reklama,o jeigu ir pasirodys, nugi jeigu man  skanu, gal galiu pasidalinti tuo su visais? :) Taigi jūsų dėmesiui šiuo metu skaniausi neseniai atrasti juodieji šokoladai.

Kaip bebūtų, juodasis Karūnos šokoladas su riešutais visuomet skaniai "sueina" ir numalšina šokolado poreikį, bet tikra atgaiva atsilaužti dar tikresnio, su tam tikru kitokio skonio prieskoniu šokolado.
Šis šokoladas su kardamono ir kavos prieskoniu - tiiikras šokoladas, nieko daugiau prie jo nereikia, kai šalia garuoja kavos puodelis :)
Jį galima rasti Norfos prekybos centre. Kol kas kituose jo neužmačiau, bent jau Maximoje tai tikrai. Beje, ir Norfoje jis paprastai būna padėtas kažkur apačioje, mažiausiai matomoje vietoje. Toks gėris!

Kitas šokoladas - su mėtos prieskoniu. Aš pati ne per labiausiai dievinu mėtą, tarkim mėtinių saldainių tikrai nemėgstu. Bet kažkada viena kolegė darbe parvežė lauktuvių mėtinio skonio šokolado - ne su mėtiniu įdaru, bet tiesiog su mėtiniu skoniu. Buvo nerealus. Nuo tada pradėjau ieškoti LT tokio skonių derinio. Ir gal po metų štai jis man kaip ant delno atsirado - ogi netikėtai radau Majai skanumynų parduotuvėlėje. Ačiū jiems, kad tokio skanumyno užrado!

Yra dar tos pačios serijos paprastas dar stipresnis juodas šokoladas be nieko ir su čili pipiriukais. Tačiau šitas toks pats pačiausias, per viduriuką :) Jį valgant mėta tiesiog tirpsta burnoje (:

Keliaukime per Lietuvą - Tradicinės šventės

Lietuvoje persisukus visiems metams, t. y. 365 dienoms, pilna įvairiausių tradicinių renginių. Visada norėjau visų pirma sudėti juos į vieną vietą, kas padėtų susiplanuoti keliones iš anksto ar bent iš anksto numatyti, kur potencialiai galėtume tą ir kitą savaitgalį nuvažiuoti.
Tad šitame straipsnyje tai ir pabandysiu padaryti - sudėti kuo daugiau vykstančių tradicinių metinių renginių per įvairius Lietuvos miestus.

Sartų lenktynės. KUR? Dusetų hipodrome. KADA? Sausio-vasario mėn. šeštadienį.
Užgavėnės Rumšiškėse. KUR? Rumšiškėse, Kaišiadorių raj. KADA? Užgavėnių savaitės šeštadienį - vasario-kovo mėn.
Kaziuko mugė. KUR? Vilniuje ir Kaune. KADA? Savaitgalį apie kovo 4 d. (šv. Kazimiero dieną)
Tulpių žydėjimo šventė. KUR? Burbiškio dvare, Radviliškio raj. KADA? Pražydus tulpėms, ~antrąjį gegužės mėnesio šeštadienį.
Žagarės vyšnių festivalis. KUR? Žagarėje, Joniškio raj. KADA? Liepos mėnesio trečią savaitgalį.
Ledų šventė. KUR? Kėdainiuose. KADA? Paskutinį liepos savaitgalį.
Grybų šventė. KUR? Varėnoje. KADA? Paskutinį rugsėjo šeštadienį.

Bus tęsinys.

Žindymo sėkmė - ar galiu jai turėti įtakos?

Dažnai tenka išgirsti mamas, maitinančias savo kūdikius mišinukais, kad jos esą nemaitino savo pienuku, nes jo neturėjo. Daugiau pasigilinus į konkrečią situaciją dažnai galima aptikti vieną dvi padarytas klaidas, kurios įtakojo, kad mamytei pradėjo mažėti pienuko, kol galiausiai jis visai baigėsi. Ir taip dažniausiai nutinka tik dėl žinių stokos. Vat šitoje vietoje gaila, kad padarius tas kelias esmines klaidas, atgal jau nebesugrįši arba bus labai sunku... PSO sukauptų mokslinių tyrimų duomenimis po gimdymo tik 1-2 proc. moterų dėl tam tikros organizmo sistemos patologijos negali turėti pieno. Dažniausiai tokios moterys jau iki nėštumo serga rimtomis ligomis, sunkiai pastoja, o pastojus – sunkiai išnešioja vaikelius. Taigi, net 98 proc. mamų tikrai gali žindyti. Ir šioje vietoje žindymo sėkmei labiausiai turės įtakos psichologija ir principas - "Labai noriu žindyti - tai ir turėsiu pienuko".
Žindymo sėkmė labai daug priklauso nuo pirmų akimirkų tik gimus vaikučiui. Paprastai ligoninės personalas LT jau yra išmokytas ir žino, kad tik gimus vaikučiui labai svarbus operatyvus kontaktas su savo mama, o jau perrengus ir viską patikrinus, kuo greičiau leisti prisiglausti mažiukui prie mamos krūtinės ir išmokti valgymo meno. Būna viskas pavyksta iš pirmo karto labai sklandžiai, būna vaikutis dar nesupranta, ką turi daryti. Ir tik nuo mamos noro ir ryžto priklauso, kaip greitai ir sėkmingai jis pradės žįsti. Bet kuriuo atveju visoms teks iškęsti pirmas skausmingas dienas, kol jautrūs speneliai įpras prie vaikučio burnytės, bet tą laikotarpį prakentus jie pasidarys tiesiog sutverti tam. Tad kantrybės! Šitoj vietoj man asmeniškai labai neblogai pagelbėjo kremukas Multi-mam, iki kol "išsigrūdinau". Kitos mamos rekomenduoja Lanolin tepaliuką.
Grįžtant prie gimdymo - nereikėtų labai pergyventi, jeigu taip jau susiklostė, kad gimdymas nebuvo kaip suplanuotas, ir įvyko komplikacijų ar darytas cezario pjūvis, dėl ko neturite galimybių tiek būti šalia vaikučio, kiek norėtumėte. Tokiu atveju stenkitės kuo dažniau lankyti vaikutį, kiek leidžia ligoninės personalas, o mamos nutrauktas pienukas bus pats stipriausias vaistas mažiukui greičiau sustiprėti. Tikrai girdėjau ne vieną atvejį, kaip mamos ryžtingai nusitraukia sau pienuką ir kasdien kelis kartus per dieną ateina į naujagimių skyrių, kur mažylis paguldytas, jam suteikti tiesiog gyvybiško eliksyro.
Iš savo ir kitų mamų patirties, sukauptų žinių ir atliktais tyrimais patvirtintos informacijos, norėčiau išskirti pagrindinius žindymo sėkmės žingsnius:
1. Žindymo pradžia beveik niekada nebūna lengva, tad svarbiausia nepasiduoti ir išmokyti vaikutį tinkamai žįsti (žinokite, kas yra "tinkamai" - nuo to irgi labai priklauso sėkmė, svarbiausias yra tinkamas apžiojimas - kitaip speneliai daaar labiau kentės ir pabaigos tam nebus).
2. Mintyse visuomet nusiteikti optimistiškai, kad jūs pienuko tikrai turite ir turėsite, kuo dažniau galvoti apie vaikutį, uostyti jį (o naujagimis tikrai kvepia ypatingai!) arba jo daiktelius ar žiūrėti į nuotraukas, kas įrodyta - irgi skatina pienuko gamybą.
3. Tolesniame žindymo laikotarpyje atėjus abejonei, kad galbūt neužtenka pienuko, NIEKUOMET nepasiduoti įdavus mažiui mišinėlio, kad būtų sotesnis. Nes net ir vienas mišinuko šaukštelis, vienos vaikučio pabuvimo prie mamos krūties akimirkos sutrumpinimas nuves į užburtą ratą ir nuo to pienuko tik dar sumažės. Tad esant augimo šuoliams ar kitiems atvejams, kai rodos mažyliui per mažai to dangiško maistuko ir galbūt jis nuolat verkia, tik kuo daugiau laikyti ji prie krūties, nes tai pats geriausias pienuko gamybos skatinimo būdas. Kuo daugiau mažylis bus prie krūties, tuo daugiau jis pienuko "užsisakys", t.y. jo pasigamins kitam kartui. Ir žinokit, kad pienukas nedingsta, jis nebent gali "užsiblokuoti", dažniausiai dėl mamos patiriamo streso - tad tokiu atveju relax ir do not surrender!!
Šiandien kaip tik girdėjau poliklinikoje kaip vyresnė moteriškė kalbino jauną dviejų mėnesių kūdikėlio mamytę: "Ar savo pienuku maitinate?" - klausia ši. -"Taip, kol kas savo" - "Ar sočiai jo turite??" - "Kol kas užtenka..." - neryžtingai atsakė mergina. Čia įžvelgčiau visų pirma mamos nepasitikėjimą savo pienuku, turbūt ji nežino, kad jei norėsi ir žinosi pagrindinius pienuko gaminimosi principus, tai jo ir turėsi! O vat ta tetulė uždavė stereotipinį vyresnio amžiaus kartos moterų klausimą: "Ar dar turi pienuko" -"Ar dar užtenka pienuko" -"Ar sočiai pavalgo", po savaitės -"Ar dar vis turi pienuko???". Sakyčiau toks klausinėjimas jaunai mamai dažnai gali suteikti nepasitikėjimo ir to neteisingo tikėjimo, kad jis bet kada gali baigtis, bet "kol kas dar turiu". Tad šalin tokias mintis ir pirmyn natūraliems gamtos dėsniams!
4. Jei visgi iškyla abejonių, ar tikrai užtenka mažyliui mamos pienuko, spręsti tai reiktų iš dviejų PAGRINDINIŲ kriterijų: kad neužtenka pienuko galima įtarti tik tada, jei mažylis "prisisioja" per dieną mažiau nei 6 sauskelnes ir jei svoris auga nepakankamai (t.y. mažiau nei 400 g. per mėnesį). Žinoma, dėl svorio prieaugio visada reikia tartis su gydytoja, nes tai gali būti labai individualu. Tačiau reguliarus svorio augimas, kad ir nedidelis, paprastai byloja, kad pienuko pakanka. Nebent mažylis yra pastoviai irzlus, pažindęs nenurimsta ir kitų priežasčių nerandate, tada galbūt galima įtarti. Bet tai dažniausiai tik reikš, kad reik mažių dažniau ir kantriai palaikyti prie krūties ir viskas vėl susitvarkys ir pienuko vėl gaminsis tiek, kiek mažyliui reikia - galbūt ne po dienos, galbūt po savaitės, bet tikrai susitvarkys - čia tik svarbu nepaslysti ant mišinėlių. Pieno gamyba šiaip sau nemažėja, o tik tada, kai pati mama pasiduoda arba tiesiog nežino. Kas ir kaip. Ir kad pagrindinis variklis čia yra psichologija. Pasirodo būna ir taip.

Moliūginiai blyneliai

Labai puikus ingredientams blynams yra moliūgų tyrė - ji suteikia blynams turtingesnį skonį ir beprotišką minkštumą. Kai turiu, į tokią tešlą dar įtarkuoju ir obuolio. Tikrai nepakartojamas skonis. 

Šiems blyneliams reikės:
moliūgų tyrės
miltų
50-100 ml pieno
druskos
1-2 kiaušinių

Kaip matosi iš ingredientų, receptas labai paprastas, tad viens du viską į dubenį - tešla neturėtų būti per skysta, bet, žinoma, ir ne pyrago tirštumo :). Maždaug grietinės tirštumo. Kepame keptuvėje, kol gražiai apkepas iš abiejų pusių.

Bon appétit!

Moliūgas ir jo tyrė

Moliūgas - sezoninė daržovė, tad turbūt daugiausia "išnaršoma" receptų su moliūgais būtent rudenį. Taip darau ir aš. Ir norisi visapusiškai šią daržovę išnaudoti. Taigi kaip paprastai pasigaminti moliūgų tyrę, kurią po to galima dėti į įvairiausius moliūginius pyragus, blynus ir kitus patiekalus. Tokia tyrę daug subtiliau atskleidžia patiekale moliūgo skonį nei tarkuotas moliūgas.

Moliūgo tyrę galima pasidaryti įvairiais būdais - esmė apdoroti moliūgą taip, kad jis pasidarytų minkštas, taigi lengvai sutrinamas arba sublenderiuojamas. Ta gauta košė ir bus moliūgų tyrė, kuri bus labai universali gaminant įvairius patiekalus.

1. Vienas iš būdų, kai moliūgų tyrei galime sunaudoti visą pusę moliūgo, tai pašauti visą į orkaitę ir jam iškepus išskobti bei sutrinti.

Pasiimame moliūgą ir galingu peiliu perpjauname per pusę. Moliūgo žievę ir paviršių patepame aliejumi ir pastatome ant kepimo skardos.

Įstatome ją į orkaitę ir kepame 180 laipsnių temperatūroje apie 1 val. Po valandos moliūgą išskobiame ledų šaukštu.

Gautą masę sutriname blenderiu, kad būtų vientisa.

Viskas labai paprastai ir jokių terlionių.

2. Dar vienas būdas, ypač jei turime smulkesnius moliūgo gabalus, nulupti žieves, supjaustyti vienodo dydžio gabaliukais (maždaug 5x5 cm), sudėti į kepimo popieriumi padengtą skardą ir kepti juos apie 30 min arba kol pasidarys minkšti (tinkrinam šakute).

3. Galima moliūgo gabaliukus ir sudėjus į verdantį vandenį tiesiog išvirti - priklauso, kokiu dydžiu supjaustysime, jei minėto dydžio gabaliukais, virkim apie 10-15 min.

Kodėl turėčiau žindyti savo kūdikį?

Mamoms, kurios tuo domisi, tai bus jau šimtą kartų girdėta ir moksliškai įrodyta tiesa, tačiau ne visos turi tiek laiko nardyti interneto platybėse, tad kartais tenka susidaryti nuomonę išgirdus iš vieno ar dviejų šaltinių pateiktą mintį. Tačiau ne visada mes pataikome teisinga linkme. O tikrai dažnai girdėti: "mano mamos kaimynė sakė...", "gydytoja pasakė taip ir taip, tačiau vaistininkė labai nustebo...", "draugės pažįstama mano taip ir taip...". Būtent tokiais keliais kartais mums susiformuoja nuomonė. Tačiau, kai randi daugiau laiko informacijos paieškai ir nesusidarai nuomonės iš vienos ar dviejų pateiktų minčių, o kartais skaitai ta pačia tema dar ir dar straipsnių, tai nori nenori nusistovi labai tvirta nuomonė, susidariusi perskaičius šimtą kartų pakartotas tas pačias tiesas. Kurias sunku nuginčyti, nes įrodyta pasauliniu lygiu atliktų tyrimų.
Tad šio straipsnio tikslas tiesiog dar kartą pakartoti tas tiesas.
Visada žmogui patogiausia ir palankiausia daryti taip, kaip sutverta gamtos. Nes atitinkamai taip sudėliotas ir žmogaus kūnas - kad eitų gamtos principais, o ne prieš juos. Tad jeigu gimus vaikučiui moters krūtys pradeda gaminti pieną, vadinasi, jis turi būti panaudotas ir yra reikalingas. Tad motina turėtų viską padaryti, kas jos valioje, kad tas pienukas būtų panaudotas pagal paskirtį ir tiek laiko, kiek jis bus reikalingas kažkam. Kažkam labai ypatingam.
Šiame straipsnyje tikrai neišradinėsiu "dviračio" ir kalbėsiu tik tai, kas įrodyta moksliškai.
Kūdikio žindymas motinos pienuku yra labai naudingas ne tik kūdikėliui, bet ir pačiai mamai. Bet pirmiausia apie naudą mažajam stebuklėliui.
1. Pačiomis pirmomis leliuko dienomis motinos pienukas yra ne tiek išgyvenimo šaltinis (nes negaus pienuko, gaus mišinuko - išgyvens), kiek susipažinimas su savo mama per tiesioginį sąlytį, šiltą kontaktą su ja. Tai labai puiki proga apraminti savo dar tik besivystančią nervų sistemą, ypač po patirto didžiulio streso, didžiulių pokyčių gimdymo metu ir po jo. Nieko negali būti geriau kūdikėliui, kaip pirmomis dienomis būti kuo ilgiau prisiglaudus prie savo mamos - personos, kuri užims turbūt pačią svarbiausią jo gyvenimo dalį dar labai ilgai.
2. Motinos pienas ypač pirmais mėnesiais bus labai svarbus kūdikio dar tik besivystančiam imunitetui palaikyti.
O jeigu susirgsite ar peršalsite, tai ne tik kad nereiktų nustoti žindyti mažylio, bet būtinai žindyti, nes ligos metu motinos organizme pasigaminę antikūnai pereis per pienuką ir kūdikėliui, kas padės mažyliui kaip tik neužsikrėsti nuo mamos. Yra tik labai nedidelė dalis itin stiprių vaistų, kuriuos vartojant negalima žindyti. Jų sąrašą galima rasti čia http://e-lactancia.org/en/. Suvedame vaisto pavadinimą ir sistema parodys vaisto rizikos lygį. Dažniausiai vartojami vaistai nuo peršalimo, įvairių skausmų (ibuprofenas ir pan.) nėra kontraindikacija žindymui.
3.Žindymas sumažina kūdikio viduriavimo, alergijos, vėlesnio nutukimo, susirgimo diabetu tikimybę
4. Žindymas motino pienu yra pigus ir labai patogus vaikučio maitinimo būdas, lyginant su mišinukais. Maistukas visada "po ranka" ir visada reikiamos temperatūros. Argi gali būti paprasčiau?
5. Taip pat yra įrodyta, kad kūdikiai, kurie buvo maitinami motino pienu, o ne mišinėliais, lengviau įpranta prie įvairiu skonių jau primaitinimo metu - nes motinos pienuko skonis kaskart vis skirtingas, priklausomai nuo to, ką suvalgė mama. Tad mūsų mityba greičiausiai turės įtakos ir tam, ką mažylis mėgs vėliau ;)
O dabar voila, kuo gi kūdikio žindymas naudingas mamai??
1. Kūdikio žindymas padeda greičiau užmegzti artimą ryšį su kūdikiu.
2. Kūdikio žindymas padeda greičiau atsigauti po gimdymo - žindant greičiau susitraukinėja gimda, tad greičiau susitrauks ir pilvukas, žindant mes sueikvojame nemažai kalorijų - tai puikus svorio metimo būdas!
3. Kūdikio žindymas mamai sumažina riziką ateityje susirgti krūties, kiaušidžių vėžiu, osteoporoze ir kai kuriomis kitomis ligomis.
4. Kūdikio žindymas tikrai nepakenks jūsų krūtų formai, jeigu joms kas nors ir nutiks, tai tikrai ne dėl žindymo, o tiesiog dėl nėštumo, kurio metu šiek tiek išsitampo krūtis prilaikantys raumenys.

Tyrimais įrodyta, jog iki 6 mėnesių motinos pienas visiškai patenkina visus mitybinius kūdikio poreikius. Tad jeigu mažylis priauga pakankamai svorio (gydytoja šitai patikrins pagal vidurkius) ir prisisioja kasdien bent 6 sauskelnes, galit ramiai laukti 6 mėnesio iki primaitinimo. Žinoma, kiekviena situacija individuali ir galima pasitarti su gydytoju, bent, žinant, kad yra labai įvairių gydytojų, ir ne visi jie tokie apsiskaitę, kaip kad būna pačios mamos, o ir yra dar nemažai sovietinio požiūrio gydytojų (kurie keturių mėnesių kūdikiui jau galėtų pasiūlyti ir sausainėlio ar lašinių paragauti), tad nepamirškite remtis ir savo nuojauta bei oficialia tyrimais patikrinta informacija.

Beje, PSO (Pasaulio sveikatos organizacija) ir UNICEF (Jungtinių tautų vaikų fondas) rekomenduoja mažylius žindyti iki 2 metų amžiaus, o jeigu motina ir kūdikis to nori, tai ir ilgiau.

O čia mielas trumpas filmukas apie žindymą :)

Aš ir mano blogas

Visų pirma norėčiau pradėti nuo to, kad, mano manymu, blogas yra šiuolaikinė puiki saviraiškos priemonė. Vieni blogus naudoja kaip dienoraščius ir su niekuo nesidalina savo mintimis, išreikštomis jame, kiti pastebėjimus, atradimus, pasiekimus dalinasi su draugais, o kartais ir nepažįstamais žmonėmis, kuriems įdomios jų mintys.
Tad pradėjau ir aš savo blogą pagaliau. Kokiu tikslu? Visų pirma jį panaudosiu, kaip savo minčių, atliktų darbų darbelių, gerų idėjų "sandėliu". Visų antra, dalindamasi savo pastabomis ar pamąstymais, mielai lauksiu ir kitų internautų minčių, pastebėjimų ir t.t.
Tad pirmyn į blogo kūrimą, nes tai nenutrūkstantis procesas. Bent jau taip turėtų būti sklandžiam blogo egzistavimui :)

Nes kūryba "gimdo" vaisius...