Iš tiesų gerai yra tas googlas. Daug be galo dalykų galima sužinoti per šią paieškos sistemą. Kad ir tai, jog labai daug ką, ką mes perkame parduotuvėse, maisto skyriuose, galime pasigaminti ir namuose. Aišku, kartais tam reikia daugiau laiko, tad dažnai būna paprasčiau nusipirkti norimą produktą tiesiog parduotuvėje. Bet šį kartą turiu omenyje rudąjį cukrų. Jis yra mažiausiai dvigubai brangesnis už baltą cukrų. Mūsų šeimyna kažkaip įpratome prie rudojo cukraus ir jau kelis metus kavą saldiname šiuo cukrumi. Yra daug nuomonių sveikesnis jis iš tiesų už baltąjį ar ne. Melasoje yra šiek tiek geležies, kalcio, chromo ir kitų mikroelementų. Bet ne toks kiekis, kad galėtų patenkinti dienos normą. Tad tiek vartojant baltą, tiek rudą cukrų, reikia stengtis vartoti jo kuo mažiau. Taigi rudasis cukrus neatleidžia nuo atsakomybės :). Rudojo cukraus pagrindiniai skirtumai nuo baltojo yra jo spalva, didesnė drėgmė, šieek tiek mažiau saldumo ir turtingesnis skonis.
Taigi per tą pačią paieškos sistemą netikėtai suradau, kad rudą cukrų galima pasigaminti namų sąlygomis ir labai logiškai - paprastą cukrų sumaišius su melasa - ir viskas (dabar jau ir lietuviškose parduotuvėse galima rasti visko, tarp to visko ir melasos). O logiškai dėl to, kad būtent taip, o tiksliau atvirkščiai, yra išgaunamas baltas cukrus - iš visų pirma gauto rusvos spalvos cukraus pašalinus melasą. Gamintojai pašalina trupinėlį likusios naudos cukruje, o mes ją bandome vėl susigrąžinti :).
Įvairiems kepiniams paprastai galima naudoti pasirinktinai baltą arba rudą cukrų, bet reikia turėti omenyje, kad rudasis cukrus turi daugiau drėgmės, tad ir kepiniui jis suteiks kiek daugiau minkštumo ir drėgnumo. Naudojant vien rudą cukrų, kepinys bus ir kiek tamsesnis.
Taigi nieko nelaukdami imame stiklinę balto cukraus, beriame į dubenį, į jį ir šaukštą-du melasos (norint dar rudesnio, dedame tris-keturis šaukštus), ir maišome. Su kantrybe, nes iš pradžių šie du ingredientai gali atrodyti susipykę vienas su kitu ir nenorintys tarpusavyje koreliuoti. Bet tai tik kelių minučių iliuzija, kuri po kiek laiko baigiasi į karamelizuotą kvapnų rudąjį cukrų. Ir šitokiu būdu rudojo cukraus savikaina gerokai sumažėja. O kadangi man perkant rudąjį cukrų parduotuvėje vis prasisukdavo mintis, ar tikrai jis vertas tų didesnių pinigų, nes ne kartą buvo išlindę vieši pareiškimai, kad jis ne ką sveikesnis už baltąjį, tai dabar mano širdelė bus ramesnė ir piniginė mažiau nuskriausta.
Reikės:
1 stiklinės baltojo cukraus
1-2 v.š. melasos (tamsiai rudam cukrui - 3-4 v.š. melasos)
Dubenyje sumaišome abu ingredientus ir maišome šakute ar plakimo šluotele (arba mikseriu) tol, kol cukrus tolygiai pasiskirsto melasa ir gražiai paruduoja. Laikome sandariai užsidarančiame inde.
Dabar jau skanaujame arbatą, kavą su ruduoju cukrumi arba juo skaniname įvairius patiekalus :).
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą