2014 m. lapkričio 10 d., pirmadienis

Žindymo sėkmė - ar galiu jai turėti įtakos?

Dažnai tenka išgirsti mamas, maitinančias savo kūdikius mišinukais, kad jos esą nemaitino savo pienuku, nes jo neturėjo. Daugiau pasigilinus į konkrečią situaciją dažnai galima aptikti vieną dvi padarytas klaidas, kurios įtakojo, kad mamytei pradėjo mažėti pienuko, kol galiausiai jis visai baigėsi. Ir taip dažniausiai nutinka tik dėl žinių stokos. Vat šitoje vietoje gaila, kad padarius tas kelias esmines klaidas, atgal jau nebesugrįši arba bus labai sunku... PSO sukauptų mokslinių tyrimų duomenimis po gimdymo tik 1-2 proc. moterų dėl tam tikros organizmo sistemos patologijos negali turėti pieno. Dažniausiai tokios moterys jau iki nėštumo serga rimtomis ligomis, sunkiai pastoja, o pastojus – sunkiai išnešioja vaikelius. Taigi, net 98 proc. mamų tikrai gali žindyti. Ir šioje vietoje žindymo sėkmei labiausiai turės įtakos psichologija ir principas - "Labai noriu žindyti - tai ir turėsiu pienuko".
Žindymo sėkmė labai daug priklauso nuo pirmų akimirkų tik gimus vaikučiui. Paprastai ligoninės personalas LT jau yra išmokytas ir žino, kad tik gimus vaikučiui labai svarbus operatyvus kontaktas su savo mama, o jau perrengus ir viską patikrinus, kuo greičiau leisti prisiglausti mažiukui prie mamos krūtinės ir išmokti valgymo meno. Būna viskas pavyksta iš pirmo karto labai sklandžiai, būna vaikutis dar nesupranta, ką turi daryti. Ir tik nuo mamos noro ir ryžto priklauso, kaip greitai ir sėkmingai jis pradės žįsti. Bet kuriuo atveju visoms teks iškęsti pirmas skausmingas dienas, kol jautrūs speneliai įpras prie vaikučio burnytės, bet tą laikotarpį prakentus jie pasidarys tiesiog sutverti tam. Tad kantrybės! Šitoj vietoj man asmeniškai labai neblogai pagelbėjo kremukas Multi-mam, iki kol "išsigrūdinau". Kitos mamos rekomenduoja Lanolin tepaliuką.
Grįžtant prie gimdymo - nereikėtų labai pergyventi, jeigu taip jau susiklostė, kad gimdymas nebuvo kaip suplanuotas, ir įvyko komplikacijų ar darytas cezario pjūvis, dėl ko neturite galimybių tiek būti šalia vaikučio, kiek norėtumėte. Tokiu atveju stenkitės kuo dažniau lankyti vaikutį, kiek leidžia ligoninės personalas, o mamos nutrauktas pienukas bus pats stipriausias vaistas mažiukui greičiau sustiprėti. Tikrai girdėjau ne vieną atvejį, kaip mamos ryžtingai nusitraukia sau pienuką ir kasdien kelis kartus per dieną ateina į naujagimių skyrių, kur mažylis paguldytas, jam suteikti tiesiog gyvybiško eliksyro.
Iš savo ir kitų mamų patirties, sukauptų žinių ir atliktais tyrimais patvirtintos informacijos, norėčiau išskirti pagrindinius žindymo sėkmės žingsnius:
1. Žindymo pradžia beveik niekada nebūna lengva, tad svarbiausia nepasiduoti ir išmokyti vaikutį tinkamai žįsti (žinokite, kas yra "tinkamai" - nuo to irgi labai priklauso sėkmė, svarbiausias yra tinkamas apžiojimas - kitaip speneliai daaar labiau kentės ir pabaigos tam nebus).
2. Mintyse visuomet nusiteikti optimistiškai, kad jūs pienuko tikrai turite ir turėsite, kuo dažniau galvoti apie vaikutį, uostyti jį (o naujagimis tikrai kvepia ypatingai!) arba jo daiktelius ar žiūrėti į nuotraukas, kas įrodyta - irgi skatina pienuko gamybą.
3. Tolesniame žindymo laikotarpyje atėjus abejonei, kad galbūt neužtenka pienuko, NIEKUOMET nepasiduoti įdavus mažiui mišinėlio, kad būtų sotesnis. Nes net ir vienas mišinuko šaukštelis, vienos vaikučio pabuvimo prie mamos krūties akimirkos sutrumpinimas nuves į užburtą ratą ir nuo to pienuko tik dar sumažės. Tad esant augimo šuoliams ar kitiems atvejams, kai rodos mažyliui per mažai to dangiško maistuko ir galbūt jis nuolat verkia, tik kuo daugiau laikyti ji prie krūties, nes tai pats geriausias pienuko gamybos skatinimo būdas. Kuo daugiau mažylis bus prie krūties, tuo daugiau jis pienuko "užsisakys", t.y. jo pasigamins kitam kartui. Ir žinokit, kad pienukas nedingsta, jis nebent gali "užsiblokuoti", dažniausiai dėl mamos patiriamo streso - tad tokiu atveju relax ir do not surrender!!
Šiandien kaip tik girdėjau poliklinikoje kaip vyresnė moteriškė kalbino jauną dviejų mėnesių kūdikėlio mamytę: "Ar savo pienuku maitinate?" - klausia ši. -"Taip, kol kas savo" - "Ar sočiai jo turite??" - "Kol kas užtenka..." - neryžtingai atsakė mergina. Čia įžvelgčiau visų pirma mamos nepasitikėjimą savo pienuku, turbūt ji nežino, kad jei norėsi ir žinosi pagrindinius pienuko gaminimosi principus, tai jo ir turėsi! O vat ta tetulė uždavė stereotipinį vyresnio amžiaus kartos moterų klausimą: "Ar dar turi pienuko" -"Ar dar užtenka pienuko" -"Ar sočiai pavalgo", po savaitės -"Ar dar vis turi pienuko???". Sakyčiau toks klausinėjimas jaunai mamai dažnai gali suteikti nepasitikėjimo ir to neteisingo tikėjimo, kad jis bet kada gali baigtis, bet "kol kas dar turiu". Tad šalin tokias mintis ir pirmyn natūraliems gamtos dėsniams!
4. Jei visgi iškyla abejonių, ar tikrai užtenka mažyliui mamos pienuko, spręsti tai reiktų iš dviejų PAGRINDINIŲ kriterijų: kad neužtenka pienuko galima įtarti tik tada, jei mažylis "prisisioja" per dieną mažiau nei 6 sauskelnes ir jei svoris auga nepakankamai (t.y. mažiau nei 400 g. per mėnesį). Žinoma, dėl svorio prieaugio visada reikia tartis su gydytoja, nes tai gali būti labai individualu. Tačiau reguliarus svorio augimas, kad ir nedidelis, paprastai byloja, kad pienuko pakanka. Nebent mažylis yra pastoviai irzlus, pažindęs nenurimsta ir kitų priežasčių nerandate, tada galbūt galima įtarti. Bet tai dažniausiai tik reikš, kad reik mažių dažniau ir kantriai palaikyti prie krūties ir viskas vėl susitvarkys ir pienuko vėl gaminsis tiek, kiek mažyliui reikia - galbūt ne po dienos, galbūt po savaitės, bet tikrai susitvarkys - čia tik svarbu nepaslysti ant mišinėlių. Pieno gamyba šiaip sau nemažėja, o tik tada, kai pati mama pasiduoda arba tiesiog nežino. Kas ir kaip. Ir kad pagrindinis variklis čia yra psichologija. Pasirodo būna ir taip.

1 komentaras:

  1. Nemaniau, kad maitinimas krūtimi toks sudėtingas procesas, kuriam reikia ruoštis net psichologiškai. Labai gerai, kad radau šiuos patarimus. Tikrai pravers, kai gims vaikelis.

    AtsakytiPanaikinti

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...