Greiti pietūs: Makaronai su rūkyta lašiša

Mums reikės:

300-400 g spageti makaronų, išvirtų
3 svogūnų, smulkiai supjaustytų
2-3 česnako skiltelių, sutrintas
100-200 g rūkytos lašišos
100 ml grietinėlės arba keli v.š. grietinės + šlakelis pieno

sviesto kepimui

Gaminame:
Išverdame makaronus kaip nurodyta ant pakuotės.
Įkaitiname keptuvę, ištirpiname sviestą ir sudedame smulkiai supjaustytus svogūnus bei sutrintą česnaką. Per tą laiką mažais gabaliukais supjaustome lašišą ir po 5-7 min. sudedame į keptuvę kartu pasitroškinti. Maždaug po 5 min. užpilame grietinėlę (arba grietinė + pienas) ir po kelių minučių sudedame išvirusius makaronus. Viską išmaišome, dar patroškiname iki 5 min. ir patiekiame.
Prie mūsų pietų stalo šie makaronai puikiai sueina su žalio agurko skiltelėmis.

Bon appetit!

Komentarai: šiam patiekalui naudojau pusę paprastų kvietinių makaronų, pusę rudųjų rupių miltų makaronų.

Tradiciniai skrebučiai: su medumi arba karamele

Išsikepkime skrebučius, naudodami tradicinius ingredientus:

baltos duonos/batono
2 kiaušinių
~100-150 ml pieno
žiupsnelio druskos
sviesto kepimui

medaus/naminės karamelės pateikimui

Gaminame:
Išplakame kiaušinius, įberiame druską, supilame pieną ir vėl išplakame. Į plakinį įmerkiame duonos/batono riekeles, kad gerai prisisiurbtų skysčio ir dedame į gerai įkaitintą keptuvę. Iš abiejų pusių pakepiname po 2-3 min., kol paruduoja.

Pateikimui garų vonelėje pašildome medų (jei jis kietas), taip pat atšildome ir turimą karamelę (jeigu ji stovėjo šaldytuve). Beje, medų šildžiau dubenyje, kuriame prieš tai šilo karamelė, tad jis įgavo lengvai karamelinį atspalvį ir tokį pat prieskonį :)

Voila - paprasčiau ir būti negali, o tokie pusryčiai laabai jaukūs!

Bon appetit!

Jautienos guliašas arba Aštrus jautienos troškinys

Jautiena Lietuvoje nėra tokia populiari, kaip kiauliena, tačiau laikoma sveikesne mėsa. Kaip tik paskutinėmis žiniomis, planuojama Lietuvoje populiarinti šios mėsos vartojimą mažinant jos kainą idant lietuvaičiai maitintųsi sveikiau. Tad pasigaminkime sveikesnį guliašą :) Ar tikrai kiaulienos guliašas būtų mažiau sveikas dėl šito galbūt dar galima būtų ginčytis, tačiau kaip bebūtų, guliašas - tradicinis vengriškas mėsos patiekalas, dažniausiai gaminamas būtent iš jautienos. Šiek tiek nusižengsiu tradicijai, kad tai, remiantis vengriška virtuve, turėtų būti tiršta sriuba, ir šįkart gaminu kiek tirštesnį variantą, labiau primenantį troškinį. Turbūt mes, lietuviai, sakydami guliašas, labiau ir įsivaizduojame troškinį, o ne sriubą. Sriubai - tikrai, vengriškai guliašiškai, mano virtuvėje laikas dar ateis :) Kita vertus, gaminant šį troškinį, galima panaudoti daugiau skysčio (šiuo atveju, sultinio), ir būsime arčiau sriubos.

Guliašui reikės:

500-600 g jautienos, supjaustytos nedideliais gabaliukais
2 paprikos, supjaustytos gabaliukais
2-3 svogūnai, smulkiai supjaustytas
4-5 bulvės, supjaustytos kubeliais
4 česnako skiltelės, sutrintas
1 čili pipiras, smulkiai supjaustytas
~1 l jautienos ar kitokio skonio sultinys
2 a.š. kmynų
pipirų, drukos, lauro lapų

Puode, kuriame gaminsime guliašą, pakepiname svogūną - ant vidutinės ugnies, apie 5 min. Supjaustome jautieną nedideliais gabaliukais, su papriką padarom tą patį ir sudedame visa tai į puodą. Pakepiname ant didelės ugnies apie 5 min. neuždengus puodo, kad jautiena išgarintų bent dalį savo skysčio. Apkepus mėsai, sudedame susmulkintą česnaką, čili ir kmynus - viską patroškiname 5 min. Tuomet supilame sultinį - jo turėtų gautis maždaug tiek, kad apsemtų visą mėsytę. Troškiname 15 min., neuždengus puodo. Per tą laiką kubeliais supjaustykime bulves ir sudėkime į puodą, su jomis kartu ir kelis lauro lapus, įberiame druskos, papipiriname. Viską taip troškiname dar 15 min. Jeigu norime, kad troškinys gautųsi panašesnis į sriubą, šiuo metu įpilame daugiau sultinio ir viską troškiname 45-60 min.

Beje, šį receptą, kurį šiek tiek savo virtuvėje pasikoregavau (dariau tirštą troškinį), radau Mindaugo bloge - pasak jo, receptas yra paimtas iš vieno žymiausių Vengrijos virėjų Karoly Gundel 1934 m. išleistos knygos Hungarian Cookbook. Ir tai tik viena iš galimų guliašo variacijų.

Bon appetit!

Šaltinis: http://mindaugas-bonappetit.blogspot.com/2011/06/klasikinis-vengriskas-guliasas.html 

Tradicinis keksiukų cupcake tešlos receptas

Keksiukų mada tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje dar vis tebegyva - įvairiausios knygos, blogai, besipuikuojantys įvairių paprastų ir įspūdingų keksiukų receptais, didėjantis prekybos vietų, prekiaujančių įvairiausiais keksiukais skaičius, realybės šou Cupcake wars (Keksiukų kovos), vis dažniau vestuvinius tortus pakeičiantys įspūdingai išdabinti keksiukai ir t.t. Ir ši mada nebegyva turbūt ne šiaip sau. Galbūt dėl to, kad tai labai praktiškas gaminys - juos yra paprasčiau iškepti ir transportuoti nei tortus, o neretai ir pyragus, jų kelių kąsnių dydis labai patogus juos suvartoti, o ir kepti juos galima įvairiausioms progoms. Tad galima numanyti, kad keksiukai liks dar ilgai populiarūs. Tad kodėl neišmokus šio skanėsto pasigaminti ir tiesiog namuose! O kartais galbūt netgi tyliai sau sugalvoti kokią nors progą ir radus vieną, akį tą akimirką labiausiai patraukusį receptą, išsikepti ir egoistiškai sušlamšti bent tris keturis vienu ypu nuotaikai pasikelti. Tuo keksiukai ir žavūs - jų gali išsikepti netgi tiesiog pats sau! :)

Taigi taigi, galiu pasakyti, kad vieno vienintelio, paties pačiausio, paties tradiciškiausio keksiukų cupcake tešlos recepto turbūt nėra. Tačiau pagrindiniai ingredientai ir bent apytiksliai jų kiekiai visur yra labai panašūs. Paragavus vieną kitą keksiuką, paeksperimentavus su tešla, galima atrasti savo patį pačiausią receptą - nes vieniems patinka riebesni keksiukai, kitiems puresni ir ne tokie sunkūs ir pan. Tik nusižengiant taisyklėms padaromi didūs atradimai :)

Tad pradėkime nuo tradicinio keksiukų recepto, kuris angliškai būtų vadinamas yellow cupcake receptas, o yellow galbūt dėl to, kad jis tiesiog ne šokoladinis ir ne koks mėtinis - natūralios tešlos spalvos :) Turint bazinį receptą, jau galima eksperimentuoti ir išbandyti įvairias tešlos variacijas, žaidimus su spalvomis, skoniais ir pan. O vėliau, jau galima eksperimentuoti su keksiukų glaistais, argi ne puiku!

12 cupcake keksiukų reikės:

110 g sviesto, kambario temperatūros
150-200 g cukraus (priklauso nuo jūsų poreikio saldumui - nei vienu atveju jo nebus mažai)
1 didelis kiaušinis
3/4 a.š. vanilės ekstrakto
1/4 a.š. druskos
180 g miltų
1 ir 1/4 a.š. kepimo miltelių
265 ml pieno

Į dubenį sudėkime sviestą ir cukrų ir išsukime juos, kol konsistencija taps lengva ir puri - su mikseriu apie 3 min. Įmuškime kiaušinį, įpilkime vanilės ekstraktą, įberkime druskos ir viską vėl gerai išmaišykime. Pakaitomis dėkime miltus ir pieną - pradėdami ir galiausiai užbaigdami miltais, kaskart viską gerai išmaišydami. Tešlą padalinkime į 12 keksiukų formeles - tai labai patogu daryti su ledų šaukštu, pripildykime 2/3 kiekvienos formelės.

Kepimo temperatūra: 180 C.
Kepimo laikas: 20-25 min. 

Mano orkaitėje 20 min. kepti neužteko, tad visada reikia atsižvelgti į savo orkaitę - ar iškepė, tikrinkime dantų krapštuku - jis turi išlysti švarus. Išėmus palikime viską atvėsti 10 min., o tada išimkime iš formelių, kad atvėstų galutinai. O tada jau eilė kreminimo procesui:)

Bon appetit! 

Šaltinis: http://www.handletheheat.com/ultimate-cupcake-guide/ 

Matavimo vienetai arba VISKĄ Į GRAMUS

Gamindami pagal angliškus receptus neretai susiduriame su angliškais ar amerikietiškais matavimo vienetais, kurie dažnai aiškūs būna tik jiems patiems. Pavyzdžiui, iš kur mums žinoti, kiek yra 1 stick butter (viena plytelė sviesto)? Lietuviškai parašius ir tai nesuprastum, tai 200 g. ar 180 g. sviesto? Taip pat amerikiečiai dažnai mėgsta daug ką matuoti puodeliais. Nelabai mėgstu tokio matavimo. Pavyzdžiui, pusę puodelio sviesto - tai ką man dabar jį grūsti į puodelį ir po to vėl išimti? O sugrūsti stipriau paspaudus ar šiek tiek atsainiau, nepersistengiant? Žinoma, tokiu atveju tiesiog reiktų žinoti, kiek gi gramų yra tas puodelis ar jo pusė, tarkim, sviesto. Nes pusė puodelio kažkokio skysčio jau bus ne tiek pat, kiek sviesto.
Kad nereikėtų kaskart googlinti, kiek yra kiek, šį postą ir paskyriau tam, kad visa pagrindinė informacija atsidurtų vienoje vietoje.

Uncija - JAV ir JK naudojamas matavimo vienetas. 1 uncija ~28 g (jei tiksliau - 28,34 g). O visa kita jau matematika. Arba kompiuterinė skaičiuoklė - very easy.
Beje, dar vienas labai populiarus matavimo matas amerikietiškuose, o ir angliškuose puslapiuose yra puodelis, taigi atkreipiu dėmesį:
1 puodelis (1 cup) = 225 g sauso produkto arba 237 ml skysto produkto.

SVIESTAS ir jo gramai

Vienas puodelis (1 cup) sviesto yra 8 uncijos sviesto, taigi 227 g

1 puodelis sviesto = 227 g sviesto

1/4 puodelio sviesto = 57 g

1/3 puodelio sviesto = 76 g

1/2 puodelio sviesto = 114 g

1 v.š. sviesto = 15 g

Juntinėse Amerikos Valstijose sviestas dažnai matuojamas pas juos parduodamomis sviesto plytelėmis (stick, 1 stick = 115 g sviesto), tuo tarpu Europoje ir UK dažniau matuojamas tiesiog gramais.

Norint vietoj sviesto recepte naudoti kitos rūšies riebalą, atitiktys būtų tokios:
1 puodelis (227 g) sviesto =
1 puodelis (227 g) margarino
7/8 puodelio (200 ml) augalinio aliejaus
7/8 puodelio (200 g) lydytų kiaulės taukų + 0,5 a.š. druskos

MILTAI (universalūs arba all-purpose)

1/8 puodelio (arba 2 v.š.) = 16 g

 1/4 puodelio = 32 g

 1/3 puodelio = 43 g  

 1/2 puodelio = 64 g  

 2/3 puodelio = 85 g  

 3/4 puodelio = 96 g  

 1 puodelis = 128 g.

CUKRUS (baltasis arba white, granulated)

 2 v.š. = 25 g  

 1/4 puodelio = 50 g  

 1/3 puodelio = 67 g

 1/2 puodelio = 100 g  

 2/3 puodelio = 134 g  

 3/4 puodelio = 150 g  

 1 puodelis = 201 g.

ŠAUKŠTAS ir jo gramai

1 v.š. = 14,79 ml.

1 v.š. = 3 a.š.

4 v.š. = 1/4 puodelio

16 v.š. = 1 puodelis

KITI matavimai

1 puodelis kakavos = 128 g.

1 v. š. kepimo miltelių = 12 g.

1 v. š. druskos = 18 g.

Kiti vertiniai:
1 puodelis šokoladinių lašelių (chocolate chips) = 175 g


Bus tęsinys.

 

Kepimo milteliai ir valgomoji soda kepinyje: kokie skirtumai?

                           

 VS.


Dažnai kepiniuose yra naudojami kepimo milteliai (baking powder) arba valgomoji soda (baking soda/sodium bicarbonate). Abiejų paskirtis yra tokia pati - iškelti kepinį. Chemiškai kalbant jų paskirtis yra padėti išsiskirti anglies dioksido dujoms, kurios suformuoja oro burbuliukus tešloje, o šie iškelia kepinį jo kepimo metu.

Valgomoji soda. Taigi valgomoji soda yra šarminė medžiaga, kuriai sureaguoti būtina kokia nors rūgštinė medžiaga. Tai reiškia, kad tešloje naudojant sodą, kepinio receptūroje turėtų būti koks nors rūgštesnis ingredientas, kuris aktyvuotų minėtą cheminę reakciją - tai gali būti pasukos, jogurtas, citrinos sultys, actas ar net nesaldinti kakavos milteliai. Arba prieš naudojant sodą, ją būtina nusodinti acto rūgštyje. Proporcijos turėtų būti tokios: 1 dalis acto/citrinos sulčių, 1/2 dalies valgomosios sodos (paprastai yra naudojamas apie 1 a.š. rūgšties ir 1/2 a.š. sodos). Dar galima būtų paminėti, kad tam, jog soda įvykdytų savo kildinimo funkciją, užtenka ją paveikti karščiu (pabandykite ant jos užpilti karšto vandens), bet jeigu jai neleisime sureaguoti su rūgštimi, kepinys turės keistą kartumo prieskonį, lyg metalo skonį (natrio karbonato skonis). Beje, kadangi soda pradeda savo reakciją jau sumaišius recepto ingredientus, tešlos nederėtų palikti stovėti - reikėtų kepti iš karto, kad kepinys iškiltų tiek, kiek ir turėtų.

Kepimo milteliai. Tuo tarpu kepimo milteliai tai lyg jau paruošta reakcijai valgomoji soda. Į jų sudėtį įeina valgomoji soda, taip pat tam tikra rūgštinė medžiaga (skirtingi prekiniai ženklai gali naudoti skirtingas rūgštines medžiagas, bet dažniausiai naudojamas kalio tartratas (cream of tartar), vyno rūgimo produktas), na, ir paprastai dar viena medžiaga, pvz., kukurūzų krakmolas (cornstarch) - tam, kad išlaikytų dvi medžiagas atskirai ir sausai. Reakcija tarp dviejų kepimo milteliuose esančių medžiagų - rūgštinės ir šarminės, įvyksta tik tuomet, kai milteliai gauna drėgmės, nuo ko šios dvi medžiagos susijungia ir padaro tai, ką turi padaryti.
Proporcijos. Kepimo milteliuose kildinamoji medžiaga, t.y. valgomoji soda, dažniausiai sudaro 1/2-1/3 jų sudėties. Būtent todėl gaminant kepinius, kepimo miltelių paprastai reikia naudoti dvigubai, trigubai daugiau nei valgomosios sodos (jeigu būtent pastarosios kiekis nurodytas receptūroje). Ir atitinkamai sodos naudoti 2-3 kartus mažiau, jei recepte pateiktas kepimo miltelių kiekis. Ir žinoma, naudojant sodą, nepamiršti recepte padidinti rūgštaus produkto kiekį, kiek jo reikalinga nusodinti sodą.
Galiojimo laikas. Valgomoji soda galioja pakankamai ilgai, apie kelis metus - su sąlyga, kad ji laikoma vėsioje, sausoje vietoje. Ar soda dar gera, galima patikrinti labai paprastai, tiesiog šaukštelį jos sumaišyti, pvz., su actu, ir patikrinti, ar vyksta reakcija. Jei taip, soda dar tinkama naudoti. Kepimo milteliai paprastai galioja gerokai trumpiau - apie kelis mėnesius ar iki metų, tad prieš juos naudojant būtina patikrinti jų galiojimą laiką. Ar dar tinkami vartoti, taip pat galima patikrinti arbatinį šaukštelį miltelių įbėrus į puodelį karšto vandens - jei jie šiek tiek suputos - vadinasi, dar tinkami.
Viską apibendrinant, valgomąją sodą geriau naudoti tuose kepiniuose, į kurių sudėtį įeina tam tikrų rūgščių produktų (kefyro, jogurto, pasukų), nes šiuo atveju naudojant kepimo miltelius, kepinys gali gautis kiek per rūgštaus skonio. Tuo tarpu, kai kepiniuose naudojamas pienas ar kitas nerūgštus skystasis ingredientas, vertėtų naudoti kepimo miltelius. O jeigu recepte yra nurodytas ir kepimo miltelių, ir valgomosios sodos kiekis, nurodytas sodos kiekis yra reikalinga sureaguoti su tešloje esančia rūgštimi, tačiau nepakankamas kepiniui pakankamai išsikelti, ko pasekoje ir pridedamas papildomas kiekis kepimo miltelių.

Kuo skiriasi keksiukai nuo keksiukų arba CUPCAKES vs. MUFFINS

  VS.

Pyragaičiai cupcakes dar kitaip dažnai vadinami miniatiūriniais pyragais (miniature cake). Pyragaičiai muffins dažnai yra apibūdinami kaip miniatiūriniai greiti kepinukai (miniature quick breads).

Pagrindinis vizualiai labiausiai matomas skirtumas tarp šių dviejų tipų miniatiūrinių pyragaičių yra tas, kad cupcake pyragaičiai praktiškai visada būna su glaistu arba kremu ant viršaus (frosting/icing) ir visada yra saldūs, kai tuo tarpu muffin pyragaičiai labiau primena kasdieniškus keksiukus, paprastai be jokio glaisto ir gali būti ne tik saldūs, bet ir pikantiško skonio (aštrūs ar pan.), pvz., picos keksiukai. Lietuvių kalboje abiejų tipų pyragaičius mes vadiname tiesiog keksiukais, o anglų kalboje minėti pavadinimai turi gana aiškiai apibrėžtą aukščiau paminėtą skirtumą.

Kiti, subtilesni skirtumai tarp šių pyragaičių jau slypi tešlos receptūroje, tekstūroje. Muffin pyragaičiams tešla gaminama labai paprastai: atskirai sumaišomi šlapi ingredientai, atskirai sausi, ir galiausiai jie sumaišomi (svarbu nepermaišyti). Galutinė tešla dažniausiai gaunasi gana gumuliuota. Gaminant cupcakes pyragaičius kambario temperatūros sviestas sumaišomas su cukrumi iki kreminės tekstūros, įdedami kiaušiniai, miltai, pienas ir atitinkamai kiti ingredientai pagal konkretų receptą. Kitaip nei gaminant muffins, svarbu, kad tešla būtų sumaišyta iki vienalytės masės.

Muffin pyragaičių tešloje paprastai naudojamas aliejus arba lydytas sviestas, o cupcakes pyragaičių - kreminės tekstūros arba kambario temperatūros sviestas. Muffin pyragaičių receptuose dažnai naudojama daugiau miltų ir mažiau cukraus nei gaminant cupcakes pyragaičius, kas daro juos sunkesnius ir ne tokius saldžius. Cupcakes receptuose gali būti naudojama daugiau kiaušinio trynių ir didesnis kiekis sviesto, dėl ko jie įgauna turtingesnį skonį.

Beje, britiškoje anglų kalboje cupcakes gali būti vadinami fairy cakes. 

Koks skirtumas tarp kambario temperatūros sviesto ir išlydyto sviesto receptūroje?

Ar naudosime išlydytą sviestą, ar sviestą, atšildytą iki kambario temperatūros, priklauso nuo to, ką gaminsime. Pyragams ir sausainiams gaminti paprastai naudojamas kambario temperatūros sviestas, kuris pirmiausia yra sumaišomas su cukrumi. Šis procesas yra vadinamas creaming - sviesto išsukimas iki grietinės tirštumo. Būtent šio proceso metu susiformuoja vadinamos oro kišenės, kurios kepiniui kepant padeda jam iškilti, suteikia purumo ir suformuoja švelnią plutelę.
Gaminant keksiukus (muffins), kurių gaminimo metodas (muffin method) yra atskirai sumaišyti sausus ingredientus bei šlapius ingredientus, ir galiausiai juos kartu sumaišyti, - tokiu atveju yra naudojamas išlydytas sviestas, kuris maišomas su kambario temperatūros kiaušiniais ir pienu. Lydytas sviestas paprastai naudojamas ir kepant duoną, braunius (brownies), blynus ar vaflius. Naudojant išlydytą sviestą, tešlą reikia maišyti atsargiai, kad kepinys nesigautų per kietas. Tokiam kepiniui purumo suteiks jau ne sviestas, bet naudojami kepimo milteliai ar soda.

Šaltinis: http://everydaylife.globalpost.com/softened-vs-melted-butter-baking-41737.html

Citrininis pyragas

Šis pyragas tikrai patiks tiems, kas mėgsta pyragus su rūgštele arba neturi nieko prieš ją. Mano vyras apskritai sunkiai perneša citrinos rūgštumą, tai jam šis pyragas skaniausias tiesiog be glaisto :).

Pyrago tešlai reikės:
2 citrinų
200 g sviesto, lydyto
4 kiaušinių
225 g cukraus
žiupsnelis druskos
200 g miltų
3 šaukštelių kepimo miltelių (aš acte dedu nusodintą sodą)

Pyrago glajui reikės:
2 citrinų (apsiribočiau 1 citrina, nes glaistas turi būti tirštas)
250 g cukraus pudros

Laiko sąnaudos: 
ruošimas apie 45 min.
kepimas apie 45 min.
atvėsinimas apie 30 min.
paruošimas maždaug per 2 val.

1. Keksui skirtą pailgą formą ištepkime sviestu ir pabarstykime miltais. Orkaitę įkaitinkime iki 180 C.
2. Paruoškime citrinas: nuplaukime karštu vandenius ir nusausinkime. Citrinos žievelę nutarkuokime, išspauskime sultis.
3. Ištirpinkime sviestą ir palikime ataušti.
4. Kiaušinius su cukrumi ir druska išplakime iki putų. Jei naudosime sodą, nusodintą acte sodą supilame į tešlą.
5. Miltus sumaišykime su kepimo milteliais ir sijodami sudėkime į kiaušinių masę. Viską gerai išmaišykime mediniu šaukštu.
6. Į masę įmaišykime citrinos žievelę ir sultis. Gerai išmaišykime.
7. Po truputį supilkime sviestą.
8. Supilkime į formą tešlą ir išlyginkime jos paviršių mentele.
Kepimos laikas: apie 45 min. (180 C)
9. Iškeptą pyragą palikime 5 min. formoje atvėsti, po to išimkime iš formos ir padėkime ant grotelių.
Paruoškime citrininį glajų:
10. Nutarkuokime nuplautos ir nusausintos citrinos žievelę ir išspauskime sultis - visa tai sumaišykime su cukraus pudra.
12. Glajų pilkime ant atvėsusio pyrago paviršiaus ir tepdami jį peiliu išlyginkime.

Bon appetit!

Iš knygos Kepimo džiaugsmai

Kopūstų pyragas

Kopūstų pyragas

Pirmą kartą šį pyragą išbandžiau pagaminti dar mokyklos laikais. Skamba galbūt jis kiek keistai - rodos, kopūstas ir pyragas neturėtų turėti nieko bendra, na, bet skonis, kurį gavau šio recepto dėka, na tiesiog pasakiškas. Po to karto pradėjau šį pyragą vadinti savo firminiu patiekalu :) Tada kurį laiką jį buvau pamiršusi, o dabar savo blogo atsiradimo proga norėčiau juo pasidalinti. Beje, būtent knygoje pateiktas pyrago receptas ir prie jo pateiktas prierašas mane suintrigavo ir paskatino jį išbandyti: Vienas iš geriausių visų laikų kopūstų pyragų.
Apkepą gaminau 25 cm kvadratinėje skardoje, manau, mažesnės ir nereiktų, nes apkepas gausis per storas, tad ir kepti reikės ilgiau. 

Papločiui reikės:
250 g sviesto, kambario temperatūros
250 g varškės
2 ir 1/2 stiklinės miltų
žiupsnelis druskos
1 a.š. cukraus

Viršui reikės:
600g-800g kopūsto, smulkiai supjaustyto
žiupsnelio druskos
1 a.š. cukraus
krapų, pjaustytų
4 kiaušinių
1 stiklinės grietinės
200 g fermentinio sūrio

Smulkiai supjaustykime kopūstą ir patroškinkime nedideliame kiekyje vandens, kad suminkštėtų, bet liktų traškūs. Pagardinkime druska, cukrumi ir krapais. Nukoškime per sietą.
Sumaišykime sviestą, varškę ir miltus (man viskas labai puikiai maišėsi silikonine mentele ir tik galiausiai rankomis), įberkime druskos ir cukraus. Tešla turi gautis vientisa ir tik šiek tiek lipti prie rankų. Trumpam padėkime ją šaltai.
Padenkime tešla orkaitės skardos dugną ir kraštus. Ant jos tolygiai paskirstykite kopūsto gabalėlius.
Sumaišykime išplaktus kiaušinius su grietine, įtarkuokime sūrį ir užpilkime ant kopūstų.

Kepimo temperatūra: 200 C.
Kepimo laikas: 30-40 min.

Kopūstų pyragas

Bon appetit!

Šaltinis: knyga Kepiniai (žurnalo Mano Namai receptai)

Skiautiniai - stalo takelis (table runner)

Vieną iš pavadinkime siuvimo pakraipų - skiautinėjimą arba skiautinių siuvimą atradau visai netyčia ne taip seniai. Ką siūti ieškoti pradėjau nuo tada, kai nusipirkome siuvimo mašiną namuose. Kad jos norėčiau šitai aš žinojau seniai, gal dar vaikystės laikais, kai tėtis su ja vis ką nors pasiūdavo, tiksliau, taisydavo - žinoma, ir pati kelis kartus prie jos sėdausi, man ji prilipo, ir po to vis pagalvodavau ir pasvajodavau apie ją. Ir štai ji pas mane, ant iš IKEA pirkto balto stalo, visu gražumu, elektroninė Rubina. Tokią įkalbėjo nusipirkti Siuvimo stiliaus parduotuvės darbuotoja. Kol kas dar ne tiek daug visko išbandžiau, kad galėčiau tvirtai pasakyti, ar šios firmos pirkinys pasiteisino, bet būtinai ateityje tai dar pakomentuosiu. Tuo labiau, kad galiu ją nuolat palyginti su draugės turima Bernina mašinėle, labai panašia.

Taigis taigis interneto platybėse beieškodama ką pasiūti atradau be galo daug įvairių blogų, įvairių taip vadinamų tutorialų, kaip siūti tą ar aną. Šiais laikais net knygos nebebūtinos norint išmokti siūti, o sakyčiau internete dažnai galima rasti net ir aiškiau, detaliau, vaizdžiau pateiktą informaciją. Supratau, kad siuvimas tai toli gražu ne tik drabužių siuvimas, bet su siuvimo mašina galima pasisiūti daugybę įvairių praktiškų dalykėlių namuose. Tad atradusi skiautinių grožį ir jais susidomėjusi, nusprendžiau pasisiūti table runner, kuris iš anglų kalbos verstųsi kaip stalo takelis, bet mano manymu jį galima naudoti ne tik ant stalo, bet ir ant palangės, ant sekcijos ar pan. Pas mane ant visų palangių yra gėlių, o jas belaistant kartais vandenukas prasilieja ir patenka ant plastikinės palangės, ką kartais po to būna nelengva nuvalyti, tad toks takelis man buvo ne tik kaip dekoracija, bet ir praktiškas dalykas - palangės apsauga :)

Tiems, kas nori įgusti kviltinti (quilt), siūlyčiau pradėti būtent nuo šitų paprasčiausių takelių - tokį pagaminus pasipraktikuoji kurti ir susidėlioti, vėliau sujungti skiautinius iš įvairių medžiagų, o ir pamatai, kaip sujungiami keli sluoksniai - apačia (backing), vidinis sluoksnis (batting) ir viršutinis skiautinys ir gaunamas kviltas (quilt), kas lietuviškai skambėtų kaip skiautinys.

Išmokus sujungti su siuvimo mašina šiuos tris sluoksnius (tai ir vadinama kviltavimu - buitiškai sakant, kai važinėji su mašina norimu raštu per tas tris medžiagas, dėl ko vėliau siuvinys ir susijungia), paskutinis žingsnis yra apkantavimas (binding), jis man buvo turbūt sunkiausias, tačiau jį puikiai pasisekė įvaldyti, sekant siuvėjos iš įrašo youtube portale žingsniais: https://www.youtube.com/watch?v=0vCWpxBRs20.

Mano didysis tikslas pasiūti savo mažyliui skiautinį, skirtą tiesti ant žemės ropojimui su įvairiaspalvėm medžiagom (playmat). Po truputį judu link tikslo, o vėliau ruošiuosi ir čia aprašyti, kaip viskas vyko :)

Braunis su varškės sluoksniu

Braunis (brownie) - šokoladinis kepinys, savo tekstūra kažkas tarp pyrago ir sausainių. Jame paprastai būna mažai miltų, o daug šokolado ir nemažai sviesto.
Dievinu braunius. Tad žemiau pateikiu puikią jo variaciją su varškės prieskoniu. Patikėkit, tas rudas pyrago sluoksnis, kurį matote nuotraukoje, nerealus :) Apie jį sulaukiau tik puikių atsiliepimų.

Tešlai:
250 g sviesto, kambario temperatūros
350 g cukraus
4 kiaušiniai
180 g miltų
60 g kakavos
1 a.š. kepimo miltelių
žiupsnelis druskos
100 g juodo šokolado, tirpinto

Varškės sluoksniui:
100 g sviesto, kambario temperatūros
300 g varškės, pertrintos iki kreminės masės
130 g cukraus
2 v. š. miltų
2 kiaušiniai

Pyrago tešla. Išplakime sviestą su cukrumi iki purumo. Po vieną įmuškime kiaušinius ir gerai išplakime. Suberkime miltus, kakavą, kepimo miltelius (aš naudoju acte nusodintą sodą) ir druską. Išmaišykime.
Garų vonelėje ištirpinkime šokoladą ir leiskime jam atvėsti. Šokoladą įmaišykime į pyrago masę.
Pusę paruoštos brownie masės supilkime į kepimo popieriumi ištiestą kepimo indą (23 x 30 cm. dydžio).
Varškės įdaras. Varškę sutrinkime iki vientisos masės ir ją suplakime su sviestu. Suberkime cukrų, miltus bei kiaušinius ir gerai išplakime. Supilkime paruoštą varškės masę ant brownie tešlos. Ant viršaus tolygiai paskirstykime likusią pyrago masės dalį, kabindami šaukštu.

Kepimo temperatūra: 175 C.
Kepimo laikas: apie 50 – 60 minučių.

Komentarai: po 50 min. kepimo su savo orkaite dar uždėjau apatinio kaitinimo funkciją, nes viršus atrodė jau gražiai iškepęs, tuo tarpu pagaliukas dar nebuvo sausas. Tad į kepimo pabaigą stebėkime pyrago iškepimo stadiją, kad neperkepintume ir tinkamai, tolygiai iškeptų.

Bon appetit!

Šaltinis: http://www.sauletavirtuve.lt/?p=863 

Varškės pyragas su vyšniomis

Receptas apvaliai 25 cm. skardai, apie 20 gabalėlių. Pyrago gavosi tikrai nemažai, tad norint jo ne tiek daug, galima drąsiai gaminti 2/3 ar 1/2 normos, viską atitinkamai padalinant.

Pyrago tešlai reikės:
250 g sviesto, kambario temperatūros
160 g cukraus
4 kiaušinių
žiupsnelio druskos
50 g tarkuoto šokolado
1 šaukštelio romo
350 g miltų
1 pakelio šokoladinio pudingo miltelių
2 š. kakavos
1 a.š. cinamono
1/2 a.š. kepimo miltelių

Pyrago įdarui:
1 stiklinės vyšnių (720 ml) - neaišku, ar vienos stiklinės ar 720 ml :) - bet siūlau dėti daugiau vyšnių, t.y. 720 ml.
500 g varškės
450 g grietinės
1 pakelio vanilinio pudingo miltelių
120 g cukraus - įdarui trūko saldumo, tad kitąkart dėsiu bent 150 g. cukraus tokiam kiekiui varškės

Ruošimas: apie 35 min.
Kepimas: apie 45 min.
Paruošimas: apie 1 val. 20 min.

1. Skardą išklokime kepimo popieriumi. Orkaitę įkaitinkime iki 180 laipsnių. Sviestą su cukrumi išplakime iki purumo.
2. Po vieną į masę dėkime kiaušinius ir gerai išplakime.
3. Įmaišykime druską, tarkuotą šokoladą ir romą.
4. Miltus sumaišykime su šokolad. pudingo milteliais, kakava, cinamonu ir kepimo milteliais. Viską užsijokime ant į skystąją masę ir gerai išmaišykime.

5. Vyšnias nuplaukime ir palikime nuvarvėti.
6. Sumaišykime varškę, grietinę, vanil. pudingo miltelius ir cukrų.
7. Pusę tešlos sudėkime į skardą.
8. Tada uždėkime vyšnias ir ant viršaus užpilkime varškės masę.
9. Likusią tešlą gabaliukais sudėkime ant pyrago. Pyragą kepkime apie 45 min., iškepusį atvėsinti.

Bon appetit!

Comments: šiaip varškės įdaro gavosi gana nemažai, o jo masė gavosi gana skysta (bet dar priklauso ir nuo to, kokią varškę dėsime), dėl ko pyragą kepiau ilgiau, apie 1 val. 10 min, kad varškės įdaras tikrai iškeptų.
Tešla gavosi gana tiršta, bet viskas ok. Tik pakepus virš valandos (vis dėl to varškės įdaro) pyrago viršus neblogai pakepa, kas man nelabai patiko, norėjosi minkštesnės plutelės, nes po to ir pjaustosi jis dėl to sunkokai.
Tobulinimai kitam kartui:
1) Kitą kartą varškės dėsiu apie 400 g. ir atitinkamai sumažinsiu kitas įdaro dalis.
2) Be to, į varškės įdarą įdėsiu daugiau cukraus atitinkamam jo kiekiui.

Šokoladinis suflė

Vyro iniciatyva kažkada akcijos metu nusipirkau keramikinius indelius suflė kepimui (tokie pat indeliai tinka ir creme brulee, įvairioms mini užkepėlėms ir pan.). Supratau, kad tai tikrai pakankamai praktiškos kepimo formelės, ypač kai nori pasigaminti labai nedaug, tarkim tik sau arba tik dviem asmenims užkąsti - kad ir to paties varškės apkepo, kai turi nedaug varškės :). Arba labai tinkamos formelės gurmaniškiems desertams išbandyti, kuriuos reikia ne valgyti, o skanauti!
Taigi pagaliau prisiruošiau išbandyti šias formeles ir pirmas bandymas - būtent suflė.
Apkritai suflė kaip patiekalas gali būti ir saldus kaip desertas, ir visai nesaldus kaip pagrindinis patiekalas. Jo esmė - kiaušinio tryniai ir išplakti baltymai, o visi kiti ingredientai jau jūsų fantazijai pagal skonį, o kepamas jis yra labai neilgai. Iš prancūzų kalbos žodis souffler reiškia pūsti - taigi kepinukas bekepdamas orkaitėje išsipučia baltymams "padedant". Kadangi pati esu saldumynų mėgėja, tad ir pradedu mėginti nuo saldžiosios suflė versijos. Puikiai pavykus iš pirmo karto, dalinuosi šokolaaadinio suflė receptu.

Šiuos pyragaičius reikėtų kepti tada, kai iškepus būtumėt pasiruošę juos iš karto suvalgyti, nes kitaip jie po kurio laiko susmegs ir nebeliks to įspūdžio :) Tad jeigu norite padaryti vyrui saldžią staigmenėlę, pašaukite į orkaitę 15 min. iki vyro grįžimo :)

Dviems skaniems suflė indeliams reikės:

• 70 g juodo šokolado, lydyto
• 1 v. š. riebios grietinėlės
• 2 kiaušiniai, baltymai atskirti nuo trynių, išplakti

Kaip matome, ingredientų labai nedaug, o skonis vis tiek puikus :) Tiesa, suflė indelius reikia ištepti sviestu ir pabarstyti cukrumi. Saldumo šiuose "pyragėliuose" tikrai nepasirodys per maža.

Šokoladą ištirpinkime karšto vandens vonelėje (atskirame inde, įdėtame į karšto vandens puoduką, bet kad indas neliestų vandens, kitaip šokoladas priskrus, o mes to tikrai nenorime).

Į ištirpusį šokoladą įmaišykime šaukštą grietinėlės ir trynius, jau atskirtus nuo baltymų. Tuo tarpu baltymus, tik gerai išplaktus (taip, kad indą su baltymais būtų galima saugiai paversti bent 45 laipsnių kampu) įmaišyti į "tešlą". Ir viskas! Masę supilame į indelius (ji bekepant dar šiek tiek pakils, tad indeliai neturėtų būti pripilti sklidinai). Done!

Kepimo temperatūra: 180 l.

Kepimo laikas: ~15 min,

Bon appétit!

Šaltinis: http://www.sezoninevirtuve.lt/sokoladinis-sufle-jam-ir-jai/ 

Trinta cukinijų sriuba

Labai pasiteisinęs patiekalas, ypač kai cukinijų po vasaros sezono paprastai netrūksta - tik turėk kur panaudoti. Tad darganotam rudens ar šaltam žiemos vakarui, neabejoju, tikrai skaniai susivalgys šis gal dar ne kiekvienos namų šeimininkės išbandytas patiekalas. Niekuo nenusileidžiantis ir ypatingajai trintai moliūgų sriubai.
Savaitgalį vaišinau šia sriuba savo giminaičius, tai prireikė nemažai spėlionių, kokių gi tai daržovių sriuba. Tuo man cukinija ir patinka - jos skonis gana neutralus, o kai reikia, atskleidžia labai įdomų prieskonį. Šioje sriuboje man ji suteikia netgi tokį lengvą grybų prieskonį.

4 sočioms porcijoms reikės:
1 kg cukinijos, nuluptos, supjaustytos gabalėliais
2 svogūnų, susmulkintas (nebūtinai smulkiai)
1 česnako, sutrintas ar susmulkintas
3 v. š. sviesto ar aliejaus
0,7-1 l sultinio
100-150 ml grietinėlės, liesos
druskos, pipirų, raudonėlio

skrudintos duonos riekės (nebūtina)

Puode supilkime aliejų/sudėkime sviestą ir apie 5 min. pakepinkime susmulkintą svogūną bei česnaką. Cukiniją supjaustykime gabaliukais ar griežinėliais - kaip patogiau, vis tiek viską vėliau sutrinsime, ir sudėkime į puodą. Užbarstykime prieskonius ir vis pamaišant pakepkime daržoves apie 10 min. Ant daržovių pilame sultinį, tinka ir kubelis, užpiltas karštu vandeniu (norint tirštesnės sriubos užteks 700 ml. sultinio, bet ši sriuba puikiai valgosi ir skystesnė, tad norint didesnio kiekio galima drąsiai pilti ir beveik visą litriuką) - svarbu, kad sultiniu cukinijos apsisemtų. Taip viską patroškiname apie 15 min. Tada išjungiame ugnį ir sriubą atsargiai, kad neapsitaškytume, sutriname blenderiu. Galiausiai supilame grietinėlę ir dar kartą sriubą užviriname.
Prie tokios sriubos, turbūt kaip ir prie daugelio tirštų sriubų, labai tinka paskrudintos duonos/batono/čiabatos riekutės.

Bon appétit!