Kelionės po Lietuvą: iš Vilniaus į Aukštadvarį ir aplink

Nuo Kartuvių kalno, Aukštadvaris

MARŠRUTAS (nuo Vilniaus ir atgal - ~130 km). Strėvos įgriuva – Kartuvių kalnas (Aukštadvaris) – Verknės senvagės šaltinis (Aukštadvaris) – Velnio duobė (Aukštadvaris) – Butrimonys (Alytaus raj.) – Punia (Alytaus raj.) – Jieznas (Prienų raj.) – piliakalnis "Napoleono kepurė" 

Keliaujant iš Vilniaus link Birštono pravažiuojame Trakų pašonę. Į juos neužsukome, nes nebuvome įtraukę į planą. Pagrindinis tikslas buvo apsilankyti Aukštadvaryje (Trakų raj.). Jau netoli šio miestelio pamatėme nuorodą į Strėvos įgriuvą – vos spėjome pristabdyti mašiną – tuoj po kaire nuo pagrindinio kelio yra stovėjimo aikštelė. Ji šį pavasario šeštadienį buvo visiškai pilna. Šalia aikštelės yra keletas stalų su suoliukais, norint prisėsti ir užkąsti. Išlipę patyrinėjome informacinį stendą, bet tikslios nuorodos, kur yra Strėvos įgriuva neradome. Tad teko spėliojant pasukti pėškomis viena nuoroda, kuria pažymėtas „Žaliasis takas“. Kaip po to supratome, pasukome ne ten, bet pasivaikščiojome mišku, palei Strėvos upę, ten radome kelias nuorodas susipažinti su gamtos aplinka. Buvo labai daug nulūžusių medžių, tad buvo ką veikti juos perlipant – vaikams tikra pramoga 😊. Po kokių poros kilometrų priėjome takelio pabaigą, ar bent šiuo metu jis buvo nepraeinamas, tad, tikėdamiesi, kad visgi kažkur netoliese yra ta įgriuva, kirtome kelią per proskynas vis dar tikėdamiesi, kad einame tuo keliu (nors telefono navigacija aiškiai rodė, kad įgriuvą paliekame kažkur po dešine jau atgalios, bet užsispyrę norėjome ištirti tą žaliąjį taką, ar galima juo galų gale prieiti iki įgriuvos). Pasibraidžioję po miško samanų kilimus galiausiai išėjome į kažkokį keliuką, kuriuo grįžinėdami po truputį atgal pagaliau priėjome taip ieškotą Strėvos įgriuvą (iš tiesų be telefono būtume pasimetę). Po to išaiškėjo, kad reikėjo sekti ne nuoroda „Žaliasis takas“ ir eiti miško takeliu, bet nukrypti dešiniau aukštyn kylančiu platesniu keliu, kuris jau už kokių 5min būtų pasitikęs su savo turistiniu objektu „Strėvos įgriuva“. Beje, mūsų pagrindinis tikslas buvo Aukštadvaryje esanti Velnio duobė, tuo tarpu ši įgriuva vadinama Velnio duobės sesute. Kad ir gavusi tik sesutės pravardę, išties nustebino vertu pamatyti reginiu. Tuo labiau, kad nereik niekur giliai važiuoti ir toli eiti. Taigi Strėvos įgriuva išties pakankamai įspūdinga duobė, nusileidus žemyn lengvai dvelkianti drėgme ir vėsa, pačioje apačioje žaismingai palikta velnių karčiamos stoginė – taip pakurstanti vaizduotę apie tai, kaip čia, pasak legendos, prasmego kažkada buvusi velnių karčiama. Beje, nė vienoje iš mano šiai kelionei skaitytų knygų apie keliones nebuvo užsiminta apie Strėvos įgriuvą, apie ją radau informaciją būtent internete.

Strėvos įgriuva, link Aukštadvario

Nuo stovėjimo aikštelės po kaire, kitame informaciniame stende aprašytas Strėvos kaimas, jį turbūt ten toliau paėjėję ir būtume pasiekę, bet jau buvom „nusikalę“, sukorę neaiškius 6000 žingsnių, kur net nežinojom tiksliai, kur einame, o dar buvo tik kelionės pradžia. Tad sėdome į automobilį ir kitas mūsų tikslas jau buvo pasiekti Aukštadvario miestelį, jį apžiūrėti ir keliauti link Velnio duobės. 

Beje, panagrinėjus žemėlapį po kelionės, pamačiau, kad visai prieš Aukštadvarį yra Ąžuolynės nuotykių parkas - netgi vienas iš didžiausių nuotykių parkų šalyje, kuriame jėgas gali išbandyti jau nuo 3-4 m vaikai. Tad turint laiko ir vaikų, turbūt būtų galima pasvarstyti apie šį vizitą :). Dar viena aptikta galima pramogų vieta - tai jau pačiame Aukštadvaryje besirandantis kartodromas.

Žinojau, kad tik įvažiavus į Aukštadvarį turėtų rastis Kartuvių kalnas – taip ir buvo, tik prie jo nebuvo jokio privažiavimo, gerai, kad už kelių dešimčių metrų kaip tik buvo miestelio kapinių aikštelė, tad ten ir sustojome.  Užsikorėme laipteliais ant kalno ir pabandėme įsijausti į prieš kelis šimtus metų nutikusią skaudžią istoriją, kai čia buvo kariami už laisvę kovoję tautiečiai... Nuo 21 m aukščio kalvos šlaitų atsiveria nelabai plati panorama į miestelį ir žemai telkšančius vandenis.

Iš literatūros. Manoma, kad ant šio kalno buvo kariami 1863 m. sukilėliai. Anot legendos, šalia esantį Marčežerį priverkusios sukilėlių našlės.  

Aukštadvario miestelį ir apylinkes saugo Aukštadvario regioninis parkas. Jame yra gausu ežerų. Parkas įkurtas 1992 m., jo teritorijoje saugomas Aukštadvario kalvynas su Verknės ir Strėvos aukštupiais, Strėvos įgriuva ir kt. Prie Verknės upės ir Pilaitės ežero stūkso Aukštadvario piliakalnis, nuo kurio šlaitų galima išvysti gražius apylinkių vaizdus. Visai šalia - Aukštadvario dvaras, minimas nuo XVI a., kai šios valdos priklausė Žygimantui Senajam.

Kartuvių kalnas, Aukštadvaris

Jau pačiame centre, kiek kairiau nuo miestelio turgavietės (prie jos yra nuorodos) galima aptikti Verknės senvagės šaltinį – jis visai čia pat, lengvai matomas ir privažiuojamas. Nors, kita vertus, jeigu nebūčiau apie jį pasiskaičiusi internete, greičiausiai būtume pravažiavę. Prie šio šaltinio galima labai lengvai prieiti ir prisipilti vandens – gaila, neturėjome didesnių talpų (vietiniai būtent tokiais nešuliais čia ir atvažiuoja), bet bent jau prisipildėme pilnas gertuves šio, sakoma, gydančio vandens, nusiprausėme veidus (vaikams buvo linksma pramoga). 

Verknės senvagės šaltinis, Aukštadvaris

Netoli šaltinio buvo nuorodos į Aukštadvario piliakalnį, bet kažkodėl nusprendėme jį palikti kitam kartui, skubėjome į Velnio duobę ir kitus savo kelionės plane numatytus taškus. Taigi šiauriau nuo miestelio, už 3 km, šiek tiek duobėtu keliu privažiavome garsųjį turistinį objektą, gamtos paminklą – Velnio duobę. Ji laikoma viena įdomiausių geologinių gamtos objektų Lietuvoje ir Europoje. Duobė dar didesnė ir platesnė nei Strėvos įgriuva. Nors, jeigu reiktų palyginti, sakyčiau, abi buvo taip pat įspūdingos. Aplink Velnio duobę, nusileidžiant žemyn ir po to vėl užlipant, galima apeiti 450 m ilgio pėsčiųjų taku. 

Iš literatūros. "Velnio duobės" gylis 40-47 m, skersmuo - ~200 m. Kaip atsirado ši duobė, iki šiol nėra visiškai aišku. Vieni tikina, kad duobę išmušė nuo ledyno briaunos kritęs krioklys. Kiti mano, kad toje vietoje po smėlio sąnašomis ilgai tūnojo nuo ledynmečio užsilikęs ledo luitas, kuris, klimatui atšilus, ištirpo ir taip liko gili duobė. Treti galvoja apie čia nukritusį meteoritą. "Velnio duobės" amžius ~9000 m. Legenda pasakoja apie velnią, kuris nešęs didelį akmenį, kai staiga užgiedojo gaidys. Velnias metęs akmenį ir išmušęs "Velnio duobę", o akmuo nuskendęs toje vietoje atsiradusioje pelkėje... Pasakojama apie čia stovėjusią ir prasmegusią bažnyčią... Bioenergetikai teigia, kad pats blogiausias yra vakarinis duobės šlaitas (gali slėgti, sutrikti net širdies veikla), tuo tarpu maloniausia šiaurinė duobės dalis. 

"Velnio duobė", šalia Aukštadvario

Nuo Velnio duobės turbūt būtų buvusi pakeliui ir Gedanonių kalva (7 km nuo Aukštadvario), iškilusi 257 m virš jūros lygio, aukščiausia Dzūkų aukštumos vieta. Bet dėl jos, matyt, apsižiūrėjome, ir nebenukakome. Rašoma, kad kalvoje įrengti pėsčiųjų takai, stoginė su bokšteliu. Ir kad nuo kalvos giedrą dieną galima pamatyti net trijų miestų – Vilniaus, Kauno ir Alytaus kontūrus. Labai įdomu.

Toliau šiek tiek nusukome nuo tiesiausio kelio link Birštono, pavažiavome kiek piečiau ir tik tada vėl į vakarus – norėjome pravažiuoti dalį Alytaus rajono - pro Butrimonių kaimą ir trumpam užsukti į Punią. Apie Butrimonis buvau skaičiusi, kad tai gražiai sutvarkytas miestelis, o labiausiai norėjome užsukti į šio kaimo centrą, kurio nedidelėje jaukioje trikampėje aikštėje pastatyti keli lauko muzikos instrumentai, taip pat sūpynės ir turbūt labiausiai traukiantis objektas – ypatingasis cilindrinis fontanas. Kaip ir tikėjomės, jis tokiu metu dar neveikė, bet labai patiko pagroti kokybiškais ir skambiais muzikos instrumentais, vaikams – pasisupti ant aukštų sūpynių.

Miestelio centrinė aikštė. Butrimonys

Toliau važiavome link Punios – čia norėjome užlipti ant Margio kalno - vieno didžiausių Lietuvoje - ir pasižvalgyti į tolumoje boluojantį Punios šilą. Pasivaikščioti po jį jau numatėme kitai kelionei, nes tam reiktų mums atsidurti kitame Nemuno krante, taigi važiuoti pro visai kitą pusę. Nors Margio kalnas vienas aukščiausių, tačiau lipti nereikėjo daug, mat Punia jau pati randasi gana aukštai virš jūros lygio, tad jau lipdami į kalną matėme, kad Nemunas vinguriuoja kažkur žemai žemai...

Atvažiavę į Punią visų pirma užsukome į biblioteką, nes čia norėjome gauti Alytaus rajono „Surink Lietuvą“ magnetuką. Viskas gavosi labai pakeliui, nes nuo čia pėstute kaip tik buvo galima prieiti Margio kalną. O šalia bibliotekos – smagios kelios sūpuoklės ir čiuožynės, taip pat stalas su suoliukais – vėlgi puiki vieta atsipūsti. 

Iš literatūros. Margio kalnas stūkso Nemuno ir Punelės santakoje. Jau nuo seno spėjama, kad ant Punios piliakalnio stovėjusi garsioji Pilėnų (Margirio) pilis, kurioje vyko ir garsusis 1336 m. Pilėnų mūšis. Pilies gynėjai, nenorėdami pasiduoti kryžiuočiams, sutikę verčiau susideginti. Kai išgirdo riterius atvykstant, į pilį subėgo visi apylinkių gyventojai su šeimomis, galvijais, turtu, pilyje buvo 4000 apsiginklavusių vyrų. Riterių pulkas, ištroškęs lobio, stengėsi įkopti į pilį. O lietuviai pasiryžo bet kam, kad jos neatiduotų ir nepakliūtų į priešo nagus. Pajutę, kad negalės daugiau laikytis, uždegė ugnį ir su visais turtais, žmonomis, vaikais, susidegino... Lietuviams vadovavo kunigaikštis Margiris (Margis). 

Punia - vienas seniausių LDK miestų, iki šiol garsėjantis vienu didžiausių piliakalnių Lietuvoje. Nuo piliakalnio šlaitų atsiveria plati ir lenkta Nemuno juosta, legendinių girių didybę menantis Punios šilas. Jame įrengtas pažintinis pėsčiųjų takas, galima aptikti medžio skulptūrų, aukščiausią Lietuvos pušį, šimtamečių ąžuolų alėją. Punioje esanti šv. Jokūbo bažnyčia - viena aukščiausių Alytaus krašte. 

Punios piliakalnis (Margio kalnas). Punia

Šv. Jokūbo bažnyčia ir kiemas šalia jos ir bibliotekos

Nuo Punios toliau automobiliu kilome į šiaurę link Vilnius-Birštonas kelio. Ties sankryža dar pavažiavome keletą kilometrų į šiaurę iki Jiezno miestelio. Čia pasigrožėjome Jiezno ežeru nuo miestelio centre įrengtos nedidelės, bet jaukios apžvalgos aikštelės. Netoliese turėjo dar būti parkas, bet mūsų kelionė jau artėjo į pabaigą, be to, pradėjo krapnoti su lengvu griaustiniu kažkur pašonėje, tad čia nusprendėme, kad jau laikas keliauti link namų. Planuose dar buvo užsukti į Jiezno bažnyčią – šv. Mykolo ir šv. Jono, kurios viduje turėjome rasti freską su Mykolo Archangelo paveikslu, unikalius vargonus, vieną gražiausių sakyklų – tačiau tiek dėl karantino, tiek dėl to, kad, pasirodo, bažnyčia šiuo metu renovuojama (tad nepavyko net ja pasigrožėti iš išorės – o, pasirodo, ji tikrai pakankamai didelė), to padaryti nepavyko.

Iš literatūros. Jieznas - miestelis, gražiai išsidėstęs ant Jiezno ežero kranto, prie Jieznelės upelio. Miestelyje stūkso šv. Arkangelo Mykolo ir Jono Krikštytojo bažnyčia - įtraukta į Lietuvos baroko kelią, lubos ir sienos ištapytos vertingomis freskomis, altorių puošia įsidėmėtinas paveikslas "Mykolas Archangelas" (1875 m). Bažnyčioje yra unikalūs vargonai - rankų darbo medžio ir metalo vamzdžiai, aukšta skambėjimo kokybė (rengiami vargonų muzikos koncertai). Jiezno dvaro istorija prasidėjo 1633 m., kai jį nusipirko LDK iždininkas Pacas, 1837 m žaibui sudeginus rūmus, jie neatstatyti iki šių dienų. Išlikę Jiezno dvaro parko želdiniai paskelbti gamtos paveldo objektu.

Prie Jiezno ežero. Jieznas

Taigi iš Jiezno grįžome į Vilnius-Birštonas kelią, ir čia pasukome ne link Birštono, nes įspūdžių ir žingsnių šiai dienai ir taip prisirinkome, o atgalios į sostinę. Visai nedaug pavažiavus po dešine sustojome prie Lepelionių piliakalnio, dar vadinamo „Napoleono kepure“. Išties, jeigu nebūčiau apie tai iš anksto pasiskaičiusi, greičiausiai net būtume pravažiavę – čia nebuvo nei aiškios iškabos prie kelio, nei tinkamo sustojimo (turėjome sustoti šalikelėje iš priešingos kelio pusės). Kalnas nebuvo ypatingai aukštas, bet stačių šlaitų, įdomi jo atsiradimo istorija ir... forma 😊. 

Iš literatūros.  Anot legendos, Napoleono kariai piliakalnį kepurėmis supylė (kareiviai turėjo nešti po kepurę smėlio ir pilti į vieną krūvą). Nuo piliakalnio tolumoje matyti dunksantys Dzūkijos miškai ir tyvuliuojantis Lieliaus ežeras (nuo jo organizuojami pasiplaukiojimai baidarėmis sraunia Verknės upe). 

Lepelionių piliakalnis (vad. Napoleono kepurė)

Iki kitų kelionių!

 

Literatūros šaltiniai:

• Keliaukime po Lietuvą
  
• Įdomiausios kelionės po Lietuvą
• Lietuva. 100 vietų, kurias turite pamatyti
  

Ventspilis - šeimų kurortas

Į Ventspilį su šeima ir patraukėme labiausiai dėl aplinkoje dažnai girdėtų teigiamų atsiliepimų apie šį Latvijos miestą kaip draugišką šeimoms, turtingą įvairiomis nemokamomis žaidimų aikštelėmis (beje, pasirodo, jų iš viso mieste suskaičiuojama net 36) ir kitomis pramogomis vaikams. Ir miestą, kuriame yra daug karvių (šio gyvūno skulptūrų mieste yra išsimėtę net 27). O apsilankius, šis miestas dar nustebino savo žaluma ir spalvingomis gėlių skulptūromis bei fontanų gausa (tik šie įspūdingiau atrodo sutemus). Dargi bevaikščiodami mieste rastumėte net 12 progų pasportuoti lauko treniruokliais (skirtingose miesto vietose).
Kita vertus, jeigu tikitės čia rasti kažką panašaus į Palangos bruzdesį, tai teks nusivilti - Ventspilyje neradome tokios gatvės, kurioje "virtų" gyvenimas ir vakare ar tuo labiau naktį, kavinių taip pat nėra daug, tad vėlyvą vakarą greičiausiai teks praleisti ten, kur apsistojote, tad turėkite gerą kompaniją arba tiesiog leiskite sau sutemus pailsėti ir pasiruošti kitai dienai :).
Didesnę Ventspilio, šešto pagal dydį Latvijos miesto, dalį galite per kelias dienas apvaikščioti ir pėsčiomis, bet šis miestas taip pat laikomas dviratininkams draugišku miestu - dviračių takai čia tęsiasi apie 60 km, kuriuose netrūksta ne tik dviračių stovų, bet trijose vietose galima rasti ir viešai prieinamų dviračių pompų (pabaigoje pateikiau dviračių nuomos punktus).
Antrą viešnagės dieną, ką paprastai darome visų kelionių pradžioje, nuriedėjome (kas paspirtukais, kas pėstute) į Turizmo informacijos centrą (Darzu iela 6). Čia radome daug įvairių lankstinukų apie lankytinas Ventspilio vietas, be kurių būtų buvę daug sunkiau susiplanuoti savo dienas, norint produktyviai praleisti laiką. Tad trumpai pasidalinu savo kelionės įspūdžiais, kokias vietas aplankėme, ką dar galima aplankyti, remiantis turistiniais lankstinukais ir susiplanavome, ką norėsime aplankyti kada nors, kai čia vėl sugrįšime :).

PARKAI

Jūrmalos parkas (su Inkarų ir Džiunglių takais)
Nuvažiavę į Ventspilį dar tą pačią dieną aplankėme netoliese buvusį didelį žaliuojantį Jūrmalos parką (parkų mieste yra bent keli), kuris sužavėjo (ypač vaikus) ne tik galingais inkarais, bet ir nematyta žaidimų aikštele, puikiomis sūpynėmis suaugusiems (seniai taip nesisūpiau), taip pat plaustu, kuriuo rankiniu būdu buvo galima persikelti per nedidelį tvenkinuką.

Jūrmalos parkas

Renkio parkas
Laikomas viena populiariausių vietų mieste pasivaikščiojimams. Parke galima rasti įdomių gigantiškų skulptūrų (batas, skrybėlė), pritaikytų vaikams palaipioti ir kitaip patyrinėti, taip pat sūpynių (voras, boružė etc), fontaną, lauko treniruoklius.

Renkio parkas

Pietinis molas (ir karvė "Jūrininkė")
Puiki vieta pasivaikščioti: molu nukulniuoti iki švyturio, įlipti į du didelius žvejybos laivus ("Azova" ir "Grots"), užsiropšti ant gigantiško grandinių krėslo, užlipti į apžvalgos bokštą (Skatu torni) apžvelgti Ventspilio pajūrio panoramą.

Pietinis molas

Paplūdimys ir maudynės
Dar pačią dieną pasimaudėme ir jūroje, kuri buvo netoliese, ir taip padarėme įžangą viešnagei šiame mieste. Beje, paplūdimys čia gana platus, tik daugiau akmenukų, nors pakrantė smėlėta, yra gana erdvios kopos. Šis paplūdimys gali didžiuotis Mėlynosios vėliavos statusu - tai reiškia aukštą švarios aplinkos, geros vandens kokybės, saugumo vandenyje ir ant kranto bei puikaus įrengimo įvertinimą. Dargi maloniai nustebino ir aibė įvairių sūpynių - ne tik pypliams, bet ir ūgtelėjusiems.
Beje, Ventspilyje išskiriamos trys vietos, kuriose galima pasimaudyti:

• miesto paplūdimyje;
• Staldzenės paplūdimyje;
• Būšniekų ežero pakrantėje.

VAIKŲ ŽAIDIMŲ PARKAI

Vaikų miestelis (Bernu parks) Lielais pr. ir J. Poruka g. sankryžoje
Per kelias kitas dienas, kaip ir priklauso, aplankėme kelis žaidimų parkus (tiesiog aikštelėmis jų nepavadinsi). Mums pasisekė, kad mes buvome apsistoję kone prie didžiausio iš tokių parkų - Vaikų miestas (Bernu parks). Čia vienoje vietoje radome daug žaidimų aikštelių, sūpynių, galimybę išsinuomoti mašinėles (beje, gana brangokai - 4 EUR/10 min), keturračius (2,5 EUR), nusipirkti ledų, taip pat sekmadieniais 12 val parke vyksta nemokami renginiai vaikams.

Vaikų miestelis

Žaidimų aikštelė "Fantazija" Talsu ir Celtnieku g sankryžoje

Dar viena erdvė su keliomis žaidimų aikštelėmis. Deja, mūsų apsilankymo metu nemažai aikštelių dar buvo atnaujinimo arba statymo procese, bet pabaigus statybų darbus vaikams įvairovės tikrai bus pakankamai. Nemokami renginiai vaikams kiekvieną sekmadienį 15 val.
Ši aikštelė randasi kiek tolėliau nuo centro, kitoje Ventos upės pusėje.

Žaidimų aikštelė "Fantazija"

Žaidimų aikštelė "Stebuklų šalis" (Brinumzeme)

Išsinuomavę dviračius nukakome iki dar vienos žaidimų aikštelės kiek tolėliau nuo centro, pietinėje miesto dalyje. Čia erdvė jau mažesnė, bet vėlgi įdomios sūpynės, nusileidimo takeliai - tikrai mažai tokių rastume Lietuvoje.

Žaidimų aikštelė "Stebuklų šalis"

TRANSPORTO PRAMOGOS

Turistinis miesto traukinukas (Ventspils train)
Ventspilis siūlo turistinio traukinuko paslaugas - juo per maždaug 40 min galima apvažiuoti didesnę dalį Ventspilio. Bilietėlio kaina suaugusiam 5 EUR, iki 4 m vaikams nemokamai. Jei geras oras ir norisi pailsėti, pasivėžinimas traukinuku bus puiki proga paganyti akis. Bet traukinuke niekas nekalbės ir nepasakos apie matomas vietas, o ir didelių grožybių nepamatysim. Kaip bebūtų, su miestu šiek tiek susipažinsite, iš arčiau pažvelgsite į uosto prieigas.

Turistinis Ventspilio traukinukas

Ekskursijų laivelis "Hercogas Jecabas" (Ventspils osta)

Laivelio prieplauka randasi Ostas ir Tirgus g. sankryžoje. Šiuo laivu galima paplaukioti Ventos upe su trumpu išplaukimu į jūrą. Planavom tai padaryti, bet nebespėjome, bet, manau, kad verta, ypač kai kainos nebuvo didelės. Laivelis kursuoja maždaug kas 2 val, kelionės trukmė ~1 val.

Siaurukas ir Pajūrio buities muziejus (Ventspils Muzejs)

Kainos: šeimos bilietas 4 EUR (į vieną pusę), suaugusiems 2 EUR, ikimokyklinukams nemokamai.
Išbandysime kitą kartą. Beje, su Siauruku galima nuvažiuoti tiesiai į Ventspilio nuotykių parką.


KITOS MOKAMOS PRAMOGOS

Paplūdimio vandens parkas (Pludmales akvaparks)

Šiame parke nebeteko apsilankyti, bet atrodė smagi pramoga, jis randasi visai netoliese Mėlynosios vėliavos paplūdimio. Parkas yra atviras, todėl reikėtų ištaikyti šiltesnį orą.

Vandens nuotykių parkas (Udens parks)

Šis parkas turi tris nusileidimų takelius (nėra labai ektremalūs, bet visai smagūs, nors deklaruojama, kad negalima dviems leistis, tačiau niekas nestebi, o su mažesniais vaikais išties buvo smagi pramoga nusileisti, neatrodė pavojinga), mažylių baseinėlį, baseiną su dirbtinėmis bangomis, taip pat kelias pirtis, jakudzi, ledinį kubilą - erdvės nėra labai daug, bet atrodo, kad yra viskas, ko reikia, ir tikrai kokybiškai bei jaukiai.
Kaina suaugusiajam 13 EUR (su spa), 7 EUR (be spa), vaikams iki 6 m simboliškai - 1 EUR.

Vandens nuotykių parkas

Ventspilio nuotykių parkas (Piedzivojumu parks)
Parkas siūlo įvairias trasas, mašinas, batutus ir kitas pramogas. Bandysime apsilankyti kitą kartą :).

KITOS UŽDAROS VIETOS PRAMOGOMS 

Planetariumas ir observatorija (Ventspils jaunrades nams) Maiznieku iela 11

Jie randasi Ventspilio kūrybos namuose, esančiuose netoli miesto centro. Mašiną patogu pasistatyti stovėjimo aikštelėje palei upę (Ostas iela). Lankėmės planetariume, kuriame kas valandą galima pažiūrėti maždaug iki 45 min trukmės filmus apie kosmosą ir kt (360 laipsnių kampu). Taip pat siūlomi ir filmukai vaikams lt kalba. Reikėtų iš anksto žinoti tvarkaraštį. Mes atėjome į vieną iš seansų, buvome vieni lietuviai, todėl mums galėjo įjungti lietuvių kalbą ir netgi pakeitė vieną filmuką kitu, kad vaikams būtų įdomiau. Taigi personalas išties malonus ir lankstus :). Planetariume šeimos bilietas 6 EUR.
Observarorijoje bandysim apsilankyti kitą kartą.

Kinas RIO (Kino Rio)
Jei norite vakarinio kino seanso, Ventspilis siūlo lietingesnį ar vėsesnį vakarą prasiblaškyti žiūrint naujus filmus kino salėje

Kinas RIO

MAISTAS
Teko pietauti Windau coffee kavinėje (su žaidimų erdve vaikams): meniu nedidelis, bet maistas skanus, kainos kaip Vilniuje. Taip pat pietavome Zitari krogs restorane - personalas lauke paruošė erdvę vaikams pažaisti, kainos nemažos, meniu taip pat nedidelis, bet maistas skanus.
Parduotuvėse maisto kainos kaip Lietuvoje.

Kitos turistiniame lankstinuke siūlomos maitinimo įstaigos pagal gerus įvertinimus:

• kavinė "Skroderkrogs" (Skroderu iela 6) - randasi centre, visai šalia planetariumo (Ventspilio kūrybos namų)
• kavinė "Bullitis" (Sporta iela 7/9)
• kavinė "Jūras Brize" (Vasarnicu iela 34, yra sūpynės lauke)
• greitojo maitinimo kavinė "Jaunpilseta" (Saules iela 48)
• kavinė "Bitite" (Kuldigas iela 14/16)
• kavinė "Burgerbars" (Pils iela 28)
• greitojo maitinimo kavinė "Akvarijs" (Juras iela 14)
• alaus daryklos pubas "Courlander" (Tirgus iela 9)

Patiekalai "Zitari krogs" kavinėje

Vietos, kurias dar turėtų būti verta aplankyti:

• Ventspilio elnių sodas (miesto šiaurėje, link Būšniekų ežero)
• Būšniekų ežeras, miško dviarčpaukščių apžvalgos aikštelė, pėsčiųjų lieptas, maudymosi vieta
• Mokslo ir technologijų muziejus "Kuržemės demo centras"
• Parventos miško parkas (su lauko treniruokliais ir miško taku)
• Vaikų žaidimų aikštelė ir lauko treniruokliai Rendos g. 25
• Aktyvesnėms pramogoms: Veikparkas (Saules iela 143), Riedlenčių parkas (Sporta iela 5) - parko lankymas nemokamas, sporto rūmai "Centras" (Brivibas iela 14), Slidinėjimo kalnas (Saules iela 141) ir kt.

Kitos vietos Ventspilio apylinkėse, kurias lankstinukuose siūloma aplankyti:

• Užavos, Ovišų švytyriai
• 4 Vėtrų muziejus
• Gamtos takas "Rivas loki" (3 km ilgio, prasideda ties Liuteronų bažnyčia)
• Usmos ežeras (galimos išvykos jachta, nakvynė ant ežero kranto, pasivažinėjimas dviračiu), gamtos takas "Usma Elkrags"
• Vasarniekų pelkės lieptas, apžvalgos bokštas
• tarptautinis radiostronomijos centras Irbenėje
• Ancės dvaras, amatininkų dirbiniai ir sklandraušių kepimas
• Piltenės kraštotyros ekspocijas etc.

Kita naudinga informacija

1. Dviračių nuomos punktai:

• Oranža velonoma (Ganibu iela 2 ir Vasarnicu iela 56, Pajūrio kempinge)
• Ariantravel (Ganibu iela 26)
• VentVelo (Rindas iela 44 ir Vasarnicu iela 56, Pajūrio kempinge)
• TRIX nuoma (Vasarnicu iela 56, Pajūrio kempinge)
• Veldzes nams (Saules iela 83)

2. Ventspilio apylinkės yra turtingos upių ir ežerų (Engure, Irbe, Užava, Tirukšas, Usma), kur galima paplaukioti laiveliais, baidarėmis ir pan. Daugelyje vietų tinka plaukioti su vaikais.

Vienas iš galimų maršrutų pasiplaukiojimui: nuo Usma ežero iki Puze ežero (27 km, 1-2 dienos), išnuomoti baidares ir kt.priemones galima "Daba laba", "Rindas skola". 

3. Iš Ventspilio autobusų stoties (Kuldigas iela 5) galima nukakti iki Rygos (pro Tukums, Talsi) už ~7,5 EUR. 

4. Gamtos parkas Tervetėje. Pakeliui į Ventspilį arba iš jo, maždaug n km nuo LT-Latvijos sienos, galima užsukti į Gamtos parką Tervetėje, kur dar rasite ir atrakcijų aikštę, pažinimo takus, apžvalgos bokštą, drugelių namus, virvių konstrukcijas medžiuos ir kitus objektus. Pagal aprašymą, rodos, laiko čia stoptelėti reikėtų skirti kiek daugiau :). Parkas užima net apie 1200 ha ploto, kurio trečdalį užima šeimoms skirtos pramogos.

Viliuosi, kad rasite kažką naudingo ir bus lengviau pasiplanuoti kelionę šiame Latvijos mieste :).

Grandinių krėslas prie Pietinio molo

"Karvė jūrinininkė" prie Pietinio molo

SMAGIŲ ĮSPŪDŽIŲ IR GRAŽIŲ KELIONIŲ!

Bulgarijos pajūris

Kaliakra

Bulgarijos pajūris prasideda baigiantis Rumunijos kurortinei zonai ir baigiasi prasidedant Turkijos pajūriui. Pajūrio zonos ilgis - 378 km. Sakoma, kad baltojo ir auksinio smėlio paplūdimiai iš jų užima apie 130 km. Vasaros sezonas čia prasideda gegužės mėnesį, o baigiasi spalio pirmoje pusėje. Būtent gegužės mėnesį, o tiksliau jo pirmoje pusėje mes ir apsilankėme Bulgarijos pajūryje. Tokiu metu čia sezonas dar tik įsibėgėja. Pakankamai ilga pajūrio zona lėmė, kad Bulgarija turi nemažai kurortų, pagrindiniai iš jų: Saulėtasis krantas (Sunny beach) - 30 km nuo Burgaso, laikomas šalies didžiausiu ir gyviausiu kurortu, Auksinių kopų (Golden Sands) kurortas - 18 km į šiaurę nuo Varnos, Albena - 45 km nuo Varnos, Rivjera - 17 km, šv. Konstantino ir Elenos kurortas - 10 km ir kt.

Bulgarijos žemėlapis

Bulgarijos sostinė Sofija išsidėsčiusi maždaug 6-7 val kelio į vakarus nuo Juodosios jūros pakrantės, taigi reikia kirsti išilgai beveik visą Bulgariją. Antras pagal dydį miestas Plovdivas taip pat tolokai nuo pajūrio - šalies viduryje. Tuo tarpu trečias ir ketvirtas pagal dydį Bulgarijos miestai - Varna ir Burgasas yra ir didžiausi Bulgarijos jūrų uostai, Varna - pirmas pagal dydį šalies miestas Juodosios jūros pakrantėje, o visoje Juodosios jūros pakrantėje rikiuojasi ketvirtoje vietoje. Kai Varna stūkso šiaurinėje jūros pakrantėje, Burgasas - jau labiau į pietus.

Iš kurortų iki Varnos nuvažiuoti labai nesudėtinga - gerai išvystytas autobusų parkas, važinėja maždaug kas 15 min visą dieną, bilietėlio kaina į vieną pusę vienam žmogui 3 levai (~1,5 EUR), pačiame mieste važinėjant, berods, 1 levas. Mes buvome apsistoję Auksinių kopų kurorte, iki Varnos autobusu nuvažiuodavome per gerą pusvalandį (autobusas pakeliui užsuka dar į kitą kurortą). Su taksi kelionė būtų kiek trumpesnė, jie 18 km kelionę iki Varnos siūlo už 15 levų (~8 EUR). Bet bent jau stotelėje prie mūsų viešbučio taksistai pasirodė gana įžūlūs (kai kurie atrodė netgi šiek tiek "įgirtę"), labai norėjo prisivilioti važiuoti ir buvo labai pikti matyt dėl dar labai lėtai įsibėgėjančio sezono. Vienos ekskursijos vairuotojas minėjo, kad gegužės antroje pusėje turi prasidėti turistų iš Rusijos bumas, visi šalies kurortai to nekantriai laukia. Ypač kai šiais metais tokia situacija, kad rusams turistams į Turkiją patekimas yra apsunkintas. Tad bulgarai tikisi ypatingai pelningo sezono.

GOLDEN SANDS kurortas
Šis kurortas laikomas, rodos, populiariausiu Bulgarijos kurortu, o paplūdimys labai vertinamas už švarų, smulkų, auksto spalvos smėlį, tačiau kiek teko juo pasivaikščioti, nelabai maloniai labai daug kur jautėsi mažos sudužusios kriauklytės, kurios vis lengvai badė kojas. Tačiau paskutinę atostogų dieną kaip tik matėme traktorių, kuris lygino paplūdimio smėlį, tad galbūt vasarai smėliukas bus paruoštas mielesnis kojoms.

Paplūdimys Golden Sands kurorte

O šiaip pats kurortas pasirodė labai kalnuotas, tad gyvenant viešbutyje ne prie pat jūros, greičiausiai teks iki jūros eiti kalnuotais keliais, kaip pasitaikė ir mūsų atveju, ir nors viešbutis deklaravo, kad iki jūros - 400 m, pasirodo teko iki jos eiti apie 1 km ir ne šiaip keliu, o "kopinėti" vingiuotais keliukais. Tik kelias bent pirmus kartus ne taip prailgo, nes beveik visą kelią tęsėsi turgelis, kuriame galima nusipirkti drabužių, rankšluosčių, skrybėlių, žaislų, suvenyrų, kosmetikos/saldumynų su rožėmis ir t.t. Taip pat po truputį atsidarinėjo kavinės, bet gegužės viduryje dar dauguma jų nedirbo. Pakeliui einant taip pat buvo nemažai nedidukių maisto parduotuvėlių. Sezonui dar tik įsibėgėjant dar nemažai neveikiančių viešbučių. O šiaip ten viešbučiai išsidėstę labai arti vienas kito, kaip kad Eikos daugiabučiai Vilniuje :). Toliau esančioje nuotraukoje matyti viešbučių išsidėstymas Auksinių kopų kurorte. O jų čia tikrai nemažai, vienas visai šalia kito, ir visi pakankamai aukšti.

Golden Sands kurorto viešbučiai

SMARTLINE MADARA HOTEL viešbutis
Jeigu trumpai, tai viešbutis gal labiau panašus į 3*, nei 4, bet iš esmės pakankamai neblogas, maistas gana įvairus ir skanus, tačiau gana prastas užkandžių ir kokteilių pasirinkimas, įeinantis į All inclusive paslaugą (už kokteilius reikėjo mokėti, nemokamas buvo tik alus ir įvairūs gazuoti gėrimai, gal dar paprasti stiprieji gėrimai, šito nepatikrinom). Viešbučio interjeras neįmantrus, bet pakankamai jaukus, personalas draugiškas. Yra žaidimų aikštelė, viduje nedidukas žaidimų kambarys, taip pat labai patiko vidinis baseinas, kuriame galėjome pliuškentis su vaiku - lauke maudytis dar buvo vėsoka.

Smart Madara viešbutis Golden sands kurorte

VARNA

Knyaz Boris gatvė

Taigi kelionės metu kelis kartus apsilankę Varnos mieste visai neblogai su ja susipažinome. Pirmą kartą atvykę išlipome stotelėje netoli Katedros ir ten patekome į jaukią, plačią Knyaz Boris gatvę, kurioje nevažinėja mašinos, tad galima niekur neskubant pasivaikščioti. Čia yra nemažai prekybininkų, parduotuvėlių, tad norint pasižvalgyti ar kažko nusipirkti, bus ką veikti. Gegužę parduotuvėlės taip pat dar tik po truputį atsidarinėja.

Varnos žemėlapis

Varnos centras

Vienas pagrindinių ir lankomiausių objektų Varnoje yra miesto centre stūksanti Dievo Motinos Katedra arba Soboras, priklausantis stačiatikiams. Tai antra pagal dydį katedra Bulgarijoje (po Aleksandro Nevskio katedros Sofijoje). Vėliau paskaičiau, kad galima joje užkopti 133 laiptelius, iš kur atsivertų Varnos panorama, deja, sužinojom tai per vėlai :). O į apžvalginius bokštus visada užlipti verta, nes iš jų paprastai atsiveria visiškai kitoks miesto/vietovės vaizdas.

Dievo Motinos Katedra Varnoje

Toliau besivaikštant, visai šalia Katedros, tik kitoje gatvės pusėje, galima prieiti miesto turgelį, kur rasime vaisių ir daržovių. Gegužės mėnesį galima jau gauti braškių (~1,5 levo/500 g), trešnių (~3 levus/500 g), įvairių salotų, agurkų, pirkome ir persikų, kurie buvo atvežti iš Graikijos. Anglų kalba čia nesusikalbėsime, o rusų - be problemų.

Vaisių-daržovių turgelis Hristo Botev gatvėje

Keliaujant toliau Dr Piskyuliev gatve link didžiojo miesto turgaus (Dr Piskyuliev ir Drin gatvių sankryžoje) nenuobodžiausime, nes šioje gatvėje pilna įvairių parduotuvėlių - tiek drabužių, tiek batų, elektronikos ar buitinų ir įvairių kitų dalykėlių. Kainos, sakyčiau panašios, kaip Lietuvoje, kai kas kiek pigiau. Didžiajame turguje, primenančiame mūsų Vilniaus Kalvarijų turgų, rasime drabužių, batų, taip pat vaisių (šviežių ir džiovintų), daržovių, riešutų, kruopų, pieno produktų ir kt. Kadangi mes gyvenome viešbutyje su pilnu maitinimu, turguje iš maisto apsiribojome tik keliais vaisiais, džiovintomis slyvomis (su kauliukais), kainavo 1 levas/100 g. Turguose susikalbėsite rusiškai arba kūno kalba :).

Vaikščiodami grįžinėjant priėjome vadinamą Sea(side) Garden (jūros sodas) - tikrai labai gražus parkas, sakoma, kad tai didžiausias ir žinomiausias viešas parkas Balkanuose, išsidėstęs išilgai visai netoli tyvūliuojančios Juodosios jūros. Gaila dauguma augalijos dar tik ruošėsi pradėti žydėti, vasarą turėtų būti dar gražiau. Matosi, kad Varnai šis parkas taip pat didelis gamtos turtas, čia vaikšto daug žmonių, daug mamų ir šeimų su vaikais, visi čia gali sau leisti neskubėti ir pakvėpuoti grynu oru.

Sea Garden

Beeidami šiuo parku visai netikėtai radome du didžiulius lauko baseinus, kuriuose treniravosi sportininkai ir jaunimas (vienas baseinas - nuotoliniam plaukimui, kitas - įvairioms komandinėms vandens sporto šakoms, gimnastikai). Vaizdas tikrai įspūdingas, ypač kai čia pat už baseinų savo bangas pozavo Juodoji jūra.

Lauko baseinas

Bevaikštant Sea Garden (tolyn nuo centro, į šiaurę) praeisime Aquaparką, vėliau zoologijos sodą ir galiausiai Delfinariumą. Tad turint laiko tikrai bus kur užsukti. Mes užsukome į Delfinariumą ir zoologijos sodą jau kitą dieną dar kartą atkeliavę į Varną.

Zoologijos sodas pakankamai nedidelis, bet pasižvalgyti visai smagu, čia galima pamatyti liūtą, tigrą, povus, kupranugarius, šerną, beždžiones, elniukus, gandrus ir kitokius paukščius. Sodas nėra didelis, bet ir kaina, sakyčiau, labai simboliška - 1,5 levo (~0.80 EUR).

Varnos Zoologijos sodas

Varnos Delfinariumas, išsidėstęs gamtos apsuptoje vietoje, atidarytas 1984 m. Iš viso ten šiuo metu gyvena 8 delfinai, baseinas pakankamai nedidelis. Vykstant į Delfinariumą reikėtų pasidomėti, kada vyksta delfinų pasirodymai ir atvykti būtent tuo metu. Kitu atveju turbūt nelabai ten būtų ką veikti. Vasarą jie vyksta tris-keturis kartus per dieną. Delfinų pasirodymas buvo visai smagus, personalas taip pat draugiškas, bet kadangi mes patys savo šalyje turime delfinariumą, nebuvo kažko labai įspūdingo, gal vienas kitas nematytas triukas :). O remontą delfinariumas taip pat senokai matęs... Bilieto kaina vienam žmogui - 20 levų (~10 EUR), vaikams iki 2 metų - nemokamai.

 

EKSKURSIJOS
Grįžtame į savo kurortą. Kaip yra įprasta kurortuose, ant kiekvieno kampo pilna ekskursijas po įdomias vietoves siūlančių prekybininkų. Praktiškai visur dominavo kelios pagrindinės kryptys: ekskursija į Kaliakros iškyšulį, į Nesebarą, taip pat Bulgarian Village (su galimybe pasijausti bulgaru - apsirengti bulgariškais tautiniais drabužiais, paragauti tradicinių vietinių patiekalų). Novaturas mums pateikė lapą su savo siūlomomis ekskursijomis. Tai jie dar papildomai siūlė ekskursiją į Stambulą (1 arba 2 dienom, atitinkamai 70 ir 102 EUR), į Akmenų mišką ir Solniką (40 EUR) bei išvyką džipais (39 eur), į Nesebarą kaina 36 EUR (su įėjimo bilietais ir pietumis). Vaikams nuo 2 iki 11 metų taip pat mokama, maždaug 60 proc. kainos. Dauguma Novaturo siūlomų ekskursijų - rusų kalba, taigi mums net nebūtų tikę. Kažkaip tikėjausi, kad tos kelionių agentūros yra lankstesnės ir įvairesnes paslaugas siūlančios.
Taigi vieną iš ekskursijų nusprendėme aplankyti ir mes - ją pirkome iš vietinių pardavėjų. Kadangi buvome su mažu vaiku, pasirinkome trumpiausią kelionę -  į Kaliakrą (nuo Varnos - apie 60 km.). Tokios kelionės kaina vienam žmogui - 30 levų + 15 levų už bilietus į Botanikos sodą+Kaliakros iškyšulį (~25 EUR/žmogui). Novaturas siūlė šiek tiek didesnę bendrą kainą - 29 EUR/suaugusiam su bilietais, bet, kaip paskaičiavome, pirkti eksursiją iš vietinių mums vis tiek gavosi palankiau. O dar minusas buvo, kad Novaturas šią ekskursiją siūlė tik rusų kalba, tuo tarpu vietinis gidas viską pasakojo anglų ir vokiečių kalba (keliavome mes ir dar trys vokiečiai). Beje, Novaturas dar organizavo vienos-dviejų dienų kelionę į Stambulą - puiki proga susipažinti su Turkijos sostine, nes iki jos nuvažiuoti iš Turkijos pietinių kurortų būtų sudėtingiau ir net gerokai toliau :).

EKSKURSIJA Į KALIAKRĄ
Šios ekskursijos pirmasis sustojimo taškas buvo molinių dirbinių muziejus. Čia už labai padorią kainą galima nusipirkti molinių dirbinių - daug panašių, kurių galima pamatyti ir Kaziuko tipo mugėse, bet taip pat ir visai originalių dirbinių - parvežti lauktuvėms. Čia mums parodė ir kaip žiedžia ąsotėlį.
Toliau jau keliavome tiesiai iki Kaliakros (iš graikų kalbos - beautiful headland) iškyšulio - laikomo vienu gražiausių iškyšulių Europoje, populiarios turistinės vietos Bulgarijoje. Tai ilgas ir gana siauras iškyšulys, išsidėstęs šiaurinėje Bulgarijos Juodosios jūros pakrantėje, apie 12 km nuo artimiausio - Kavarnos miestelio (beje, jis mums priminė sovietinių laikų ir ne itin tvarkingą gyvenvietę) ir visai netoli Rumunijos sienos. Kaliakra - išties gana įspūdinga vieta su stačiomis kalnuotomis pakrantėmis, kur uolos siekia iki 70 m aukščio nuo jūros. Čia mums vaizdai priminė Kretos, Kipro kraštovaizdžius, o apie juos mes prisimename tik teigiamus įspūdžius. Stovint ant Kaliakros iškyšulio, sako, galima pamatyti ir nardančius delfinus bei kormoranus. Deja, mums šįkart tokia malonė nepasitaikė :). Ant iškyšulio stūksančia tvirtove kažkada naudojosi trakai, rumunai, bizantiečiai, bulgarai. Čia pat yra viena svarbesnių paukščių migracijos iš Afrikos į Rytų ir Šiaurės Europą sustojimo vietų, tad pavasarį ir rudenį galima pamatyti įvairių retesnių paukščių rūšių.

The Gate of the 40 Maidens

Viena populiariausių šią vietovę supančių legendų yra apie 40 bulgarių merginų, kurios susirišo kasomis ir nušoko į Juodąją jūrą tam, kad nebūtų pagrobtos turkų otomanų, kurie norėjo jas perversti į islamo tikėjimą. Obeliskas, pavadinimu The Gate of the 40 Maidens, byloja apie šią legendą.

Taigi beveik valandą pasižvalgę po Kaliakros iškyšulį, su maža ekskursijos grupe autobusiuku patraukėme atgal ir pakeliui užsukome į Botanikos sodą Balčiko miestelyje (Balchik botanical garden). Iš tiesų, turbūt čia gerokai gražiau vasarą, o gegužės mėnesį buvo dar pakankamai mažai žydinčių gėlių, pagrinde - rožės ir kaktusai, pastarųjų kolekcija antra pagal dydį Europoje. Kuo botanikos sodas laikomas išskirtiniu, kad jis yra įsikūręs Rumunijos karalienės Marijos kažkada buvusioje vasaros rezidencijoje (arba Balchik Palace). Taigi čia galima pasivaikčioti ir po įvairius pastatus: karalienės kambarius, vyno rūsį, koplytėlę ir kitus. Erdvė pakankamai didelė, tad bus kur pavaikščioti. Taip pat bent dviejose vietose galima išbandyti vietinių vynų degustaciją. Mums į minėtą ekskursiją įėjo viena iš šių degustacijų. Bet man rodos, jie ir taip jas siūlo nemokamai, vis jiems šansas, kad po to nusipirksi jų vyno :). Vyno butelių kainos ~15 levų.

Dar keletas pastebėjimų apie Bulgariją/Varną:

• Varnoje galima rasti nemažai žaidimų aikštelių - tiek šalia daugiabučių, tiek įvairiose miesto vietose.

                             

• Čia populiarios įvairios didelės bulkos, bandelės, kurių kainos tikrai nesikandžioja.

• Jūros pakrantės kavinėse pavalgysime tikrai pigiau nei Palangos maitinimo įstaigose.

Pietūs Juodosios jūros pakrantėje (tarator sriuba, shopska salotos, pica, šv.apelsinų sultys) - sumokėjome apie 26 levus (~13 EUR). Persivalgėm dviese...

•  Keletas tradicinių bulgariškų patiekalų: banitsa - kepiniai iš filo tešlos, sluoksniuose sulietos plaktais kiaušiniais ir baltu sūriu; tarator - šalta agurkų sriuba, labai primenanti mūsų lietuviškus baltuosius šaltibarščius, tačiau čia pagrindas yra jogurtas; shopska salata - salotos su pomidorais, agurkais, svogūnais, paprika ir ant viršaus tarkuotu baltu sūriu (sakoma, puikus Bulgarijos vėliavos spalvų derinys) - labai primenančios graikiškas salotas; musaka - bulgariška musakos versija iš bulvių, kiaušinių ir maltos kiaulienos (kuomet graikai vietoj bulvių mėgsta naudoti baklažanus).

• Išsikeisti valiutos Lietuvoje nereiktų skubėti, pačiuose kurortuose yra oficialių valiutų keityklų, kur kursas netgi šiek tiek palankesnis nei keičiantis Lietuvoje.
• Didžiausi prekybos centrai Varnoje - Grand Mall ir  Mall Varna.