2015 m. rugpjūčio 21 d., penktadienis

Morkų-obuolių pyragas


Kaip amerikiečiai pavadintų - morkų obuolių duona, nes iškepta kekso pailgoje formoje, taigi kepalo arba loaf formos. Taigi šį kartą tikrai skalsus, sotus, maistingas pyragas. 
Jeigu valgytojų nebus daug, o šio pyrago vienas gabalėlis pasotins ilgesniam laikui, galite kepti mažesnį pyragą, padalinus visus ingredientus iš dviejų. Nes aš kepiau būtent dvigubą normą pagal rastą receptą, 30x11 cm kekso kepimo formoje. Beje, pyragas kepa palyginti netrumpai, o kepimo laikas labai priklauso ir nuo obuolių, morkų drėgnumo, tad prieš išimdami iš orkaitės įsitikinkite, kad dantų krapštukas iš pyrago vidurio išlindo jau pakankamai sausas.

Tešlai reikės:
🥕 2 kiaušinių
🥕 nepilnos stiklinės rudojo cukraus
🥕 2/3 stiklinės (~140 ml) augalinio aliejaus 
🥕 1/2 stiklinės (120 ml) grietinėlės (arba jogurto)
🥕 1 a.š. vanilės ekstrakto
🥕 1 a.š. cinamono
🥕 1/2 a.š. malto muskato
🥕 2 stiklinių (250 g) miltų (iš jų ~1/3 stiklinės (100 g) rupių miltų)
🥕 1 a.š. kepimo sodos
🥕 1 a.š. kepimo miltelių
🥕 žiupsnelio druskos
🥕 1 ir 1/2 stiklinės morkų, tarkuotų burokine tarka (maždaug 2 morkos)
🥕 1 ir 1/2 stiklinės obuolių, tarkuotų burokine tarka (3-5 obuoliai)

Įkaitiname orkaitę iki 180 C. Pailgą kekso kepimo formą padengiame kepimo popieriumi.
Dubenyje išplakame kiaušinius, sudedame cukrų, pilame aliejų, grietinėlę (arba jogurtą), vanilės ekstraktą, beriame cinamoną, įtarkuojame muskato. Viską išmaišome.
Atskirame dubenyje miltus sumaišome su soda, kepimo milteliais ir druska. Suberiame į skystąją masę ir išmaišome tik kol viskas pasiskirsto tešloje. Sutarkuojame morkas ir obuolius, sudedame tarkius į pyrago tešlą. Tešlą pilame į kepimo formą ir kepame 45-60 min. Aš kepiau vienu aukštu žemesnėje orkaitės pakopoje, kad vidus labiau keptų. Iškeptam pyragui leiskime bent 15 min atvėsti.

Kepimo temperatūra: 180 C.
Kepimo laikas: 45-60 min.


Skanaus!

Šaltinis čia.

2015 m. rugpjūčio 12 d., trečiadienis

Varškės keksas su vaisiais


Šį kartą puikus, greitai pagaminamas, skalsus varškinis keksas. Tikrai vertas dėmesio. Standartiškai labiausiai dera su razinkomis. O šį kartą šiuo kekso receptu pasinaudojau, norėdama neišmesti po slyvienės gaminimo likusių odelių nuo slyvų. Ir ką gi, kaip ir numaniau, jos puikiai tiko kaip priedas varškiniam keksui. 
Norėjau kiek kitokio kekso, tad jį gaminau aukštoje apvalioje 18 cm skersmens kepimo formoje. Tad ir kepiau ilgėliau, maždaug 65 min. Manau, kad tokia forma suteikė jam šiokio tokio šarmo :). O šiaip puikiai tinka jį gaminti ir pailgoje kekso formoje. Niam!

Keksui reikės:
150 g sviesto, kambario temperatūros
200 g cukraus
4 kiaušinių, kambario temperatūros
šlakelio vanilės ekstrakto
300 g varškės
300 g miltų
1 a.š. kepimo miltelių
saujos razinų ar kitokių džiovintų ar šviežių vaisių

Gaminame.
Įkaitiname orkaitę iki 180 C.
Sviestą kartu su cukrumi išsukame iki baltumo. Po vieną įmušame kiaušinius. Į šią masę sudedame sutrintą varškę, miltus, sumaišytus su kepimo milteliais, vanilės ekstraktą, suberiame razinas. Maišome tik iki kol viskas pasiskirsto tolygiai ir tešlą krečiame į paruoštą kepimo formą. Keksą kepame 45-50 min arba kol dantų krapštukas iš pyrago išlys posausis. Išėmę iš orkaitės paliekame atvėsti. Skanaujame šiltą arba šaltą. Labai tinka su pienu!

Kepimo temperatūra: 180 C.
Kepimo laikas: 45-50 min ar ilgiau


Receptą nusižiūrėjau čia.

2015 m. rugpjūčio 11 d., antradienis

Dieną pradėkime nuo košių arba Pusryčiai su vaiku ir nebūtinai


Visų pirma norėčiau pridėti, kad nors įrašo pavadinimas, rodos, nukreipia į vaikų pusryčius, bet tai puikiausiai tinkami pusryčiai ir suaugusiesiems, nes jau ne kartą yra įrodyta, kad dieną idealiausia pradėti nuo košės dubenėlio.

Taigi taigi, tas galvos skausmas, kuo pamaitinti vaiką. Daug lengviau nešti atsakomybę tik už save - šiandien nespėjau pavalgyti? Tiek to, užkąsiu vėliau ar sukrimsiu ką nors greito ir gal ne tokio sveiko. O vaiko nevalgiusio negali palikti. O ir norisi ugdyti sveikos mitybos įpročius. Ir kad iš maisto gautų pakankamą kiekį reikalingų mineralų, vitaminų... Ir kad pažintų kuo įvairesnio maisto idant ateityje racionas, kurį valgytų, būtų kuo platesnis.

Šį kartą norėčiau pradėti pusryčių tema. Išskyrus paleo mitybos sekėjus, kurie kažkodėl visiškai nurašo grūdų patiekalus į šuns dienas, visi kiti dauguma sveikos mitybos propaguotojų palaiko grūdų, kruopų egzistavimą mitybos racione. Kaip žinome, ir mitybos piramidėje pastarieji yra pakankamai aukštai. Tad galima drąsiai teigti, kad kruopų košės yra vienas iš optimalių pasirinkimų pusryčiams - sveika, skanu, sotu, o ir angliavandeniai jose - puikus energijos užtaisas dienos pradžiai. Kruopų košės taip pat užima nemažą dienos raciono dalį kūdikio, vaiko mityboje. Ypač tų, kuriems labiau reikia priaugti svorio. Bet nebūtinai. Mano mažasis mėgautis kietu maistu pradėjo ne iš karto, pirmus antro pusmečio mėnesius labai atsargiai vertino įvairius skonius, labiausiai pamėgo moliūgą. Bet vien juo gyvas nebūsi. Tik maždaug suėjus metukams, kada jau leidžiama vaikui valgyti beveik viską (sveikai!) nuo bendro stalo, ir mano mažasis pradėjo mieliau atrasti vis naujų skonių. Tad po truputį pradėjo nusistovėti ir jo dienos meniu, žinoma, vis nepamirštant įtraukti kartas nuo karto dar neragautų skonių. Taigi rytais mes dažniausiai skanaujame kruopų košes (beje, mažylio pusryčiai puiki proga ir mamai prisiminti šį maistą ir nepamiršti rytais pavalgyti :)). Nors mūsų pusryčiai būna įvairesni nei vien kruopų ar dribsnių košės, bet šiame įraše norėčiau akcentuoti būtent jas ir parodyti, kad visą savaitę galima laisvai rytais misti tik košėmis ir kasdien vis kitokiomis. Ir tai dar ne pabaiga...

Kadangi mūsų tetukas nėra didelis košių gerbėjas (išskyrus grikių, perlinių kruopų ir manų košės :)), jomis rytais dažniausiai skanauja mama ir mažylis. Beje, man labai palengvėjo, kai mažyliui suėjo metukai - kuomet užsidegė žalia šviesa jo pieno vartojimui. Nuo tada košes rytais pradėjome skanauti kartu ir virti vandenyje, praskiedus maždaug puse kiekio pieno - taigi virti tokias, kokias aš mėgstu, o ne prėskokas, kokios buvo pradėjus primaitinimą - tada pusryčius sau darydavausi atskirai :).

Taigi pusryčiai. Sakyčiau, tobuliausi, nes paprastai pagaminami, sveiki ir nebrangūs - grūdinės košės. Kartais kai kurios kruopos tampa nepelnytai užmirštos. Kita vertus, populiariosios vaikų taip mėgstamos manų košės vaikams, kad ir kaip gaila, reikėtų duoti kuo rečiau. Kukurūzų bei kuskuso kruopose naudingų elementų likę taip pat labai nedaug, šios košės greit virškinamos ir greit vėl sukelia alkį. Nors, kaip aš sakau, šios košės vis tiek yra geriau už sumuštinius su dešra.

Beje, nors kruopų košes yra sveikiau valgyti nei dribsnių košes, tačiau nebijokime šių tada, kai norime pagaminti kažką greito, bet vis tiek sveiko. Pavyzdžiui, man dribsnių košes virti buvo daug paprasčiau tada, kai mažasis dar buvo nelabai valgus, tad nežinodavau, kiek košės susivartos, kiek išsimes - taigi nebūdavo taip gaila sugaišto laiko. Taigi kai turiu laiko, visuomet teikiu pirmenybę stambesnių kruopų košėms, tačiau tiek manų kruopų, tiek įvairių dribsnių visuomet turiu namuose, nes tai vis tiek geresnė greito ir sotaus maisto alternatyva nei pirktinės užpilamos košės.

Košės turi nemažai ląstelienos, tad daugelis jų tinka užkietėjus viduriams, ypač grikiai, avižos, perlinės kruopos. Kitaip nei, pvz., ryžių košė, kuri linkusi kietinti vidurius.
Radau informaciją, kad Harvardo universitetas buvo atlikęs rimtą ilgalaikį tyrimą, kuris parodė, kad dubenėlis pilno grūdo košės kiekvieną dieną gali apsaugoti nuo įvairių ligų, ypač širdies.
Kaip bebūtų, pusryčių nenoriu apriboti vien tik košėmis - būkime išradingi!

Beje, norint, kad ryte kruopas reikėtų trumpiau virti, užmerkime jas iš vakaro - išvirs daug greičiau. O, pavyzdžiui, užmerktus grikius užteks ryte tik pašildyti.

Visas košes aš pagardinu žiupsneliu druskos (beverdant), jei norisi - pasaldinu šaukšteliu medaus, trintu bananu ar smulkintomis datulėmis, pagardinu šaukšteliu sviesto. Visas košes verdu praskiedus pienu, išskyrus grikių - pienas tik pasunkintų geležies pasisavinimą iš jų.

Jei lieka košės, iš jos visada galima išsikepti blynelius ar apkepą. Bet čia jau kita tema, verta atskiro įrašo :).

Skanaus! O štai ir mūsų grūdinė savaitė.

PIRMADIENIS


Kvietinių kruopų košė
KVIETINĖ KOŠĖ

Savaitę pradedame nuo kvietinės košės. Mudviem viriau nepilną puodelį kruopų. Košės iš savo dubenėlio mažyliui dar buvo mažoka, tad mamai teko dar pasidalinti :). Uogas valgo prieš košę, kad šios nerūgtų organizme virškinimo metu.

Nauda. Kvietinių kruopų sudėtyje yra daug krakmolo, taip pat magnio, fosforo, kalio.

ANTRADIENIS

Sorų kruopų košė su varške
SORŲ KRUOPŲ KOŠĖ

Šias kruopas prieš virimą reikia gerai praplauti, kol vanduo bus skaidrus arba jas tiesiog nuplikyti - kad košė nebūtų karti. Tradiciškai ši košė verdame piene.
Sorų košę galime praturtinti:
-tarkuotu obuoliu
-pjaustytu arba sutrintu bananu

Nauda. Šios kruopos turi magnio ir kalio, todėl teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Taip pat turi nemažai vitamino A ir E (kitaip nei kitose kruopose) - antioksidantų, apsaugančių nuo laisvųjų radikalų poveikio.

TREČIADIENIS


Dribsniai iš šaldytuvo
Baisiai tinka norint ryte patingėti ir iškart rasti paruoštus pusryčius :). Tokius pusryčius, kurių ryte nebereikėtų virti, galima pasidaryti tik su dribsniais - jie tokie greiti, o ir skanūs, o ir gali būti pakankamai sveiki, jeigu juos praturtinsime įvairiais sveikais ir maistingais priedais.
Beje, tokiems išvakarių pusryčiams geriau rinktis tvirtesnius, ilgiau verdančius dribsnius, kad per naktį šaldytuve jie per daug neištižtų. 

Taigi šįkart kukurūzų dribsnius užpyliau jogurtu, pienu, šlakeliu kokosų pieno, įbėriau burnočių spragėsių, čija sėklų, įtryniau bananą saldumui (taip pat labai tinka pjaustytos datulės ar slyvos - net nebereikia cukraus), šaukštą klevų sirupo. Žodžiu, sveikų priedų į košę dedame tai, ką turime namuose.

Nauda. Dribsniai palyginus su kruopomis turi mažiau naudingų medžiagų, nes yra daugiau apdoroti, taigi ir išvalyti, bet kažkiek naudos juose dar vis tiek yra likę.

KETVIRTADIENIS



GRIKIŲ KOŠĖ

Grikius verta užsimerkti iš vakaro - tada ryte jie labai greitai išvirs, kai kas valgo tiesiog išmirkytus pašildytus grikius - na, o man norisi bent šiek tiek pavirtų.
Grikių košę praturtinkime:
-kepintu svogūnu ir virtu smulkintu kiaušiniu
-tarkuotu burokėliu
-pietums tiks mėsos gabaliukai

Jei lieka grikių košės, iš jos vėliau dažniausiai kepu grikinius blynukus arba varškės apkepą su grikių koše.
Beje, būtinai išvirkite mažyliui paragauti ir neskrudintų grikių košės - šie išverda dar greičiau, yra gal ne tokio mums įprasto skonio, kaip skrudintų grikių košė (viskas tik dėl įpročio), tačiau ne ką mažiau skani, o ir sveikesnė - jei mažyliui patiks, dažniau naudokite būtent šiuos grikius.

Nauda. Grikiuose daugiau nei kitose kruopose yra baltymų, taigi labai tinka tiems, kurie nevartoja ar vartoja pakankamai nedaug mėsos. Grikių kruopos pirmauja pagal B grupės vitaminų kiekį, turi daug geležies. Kad neapsunkintume pastarosios įsisavinimo, ją reikėtų valgyti be pieno produktų.

PENKTADIENIS


Bulgur kruopų košė
BULGUR KRUOPŲ KOŠĖ

Dar viena košės variacija iš Bulgur kruopų. Tikrai skani, lengvai kramtoma, o ir tinka jai būti saldžiai. Puse puodelio kruopų užpyliau puodeliu šalto vandens ir puodeliu pieno. Viskam užvirus kruopas dar reikia pavirti 15-20 min vis pamaišant. Šįkart į išvirusią košę įdėjau ir šaukštelį medaus.

Košę padarykime maistingesne:
-įtarkuodami morkų beverdant kruopoms (likus maždaug 8 min.)

Nauda. Turi daug ląstelienos, nemažai magnio, fosforo, geležies, mangano, turi mažesnį glikeminį indeksą nei bulvės ar ryžiai.

ŠEŠTADIENIS


Perlinių kruopų košė
PERLINIŲ KRUOPŲ pusryčiai

Nepamirškite šių kruopų užmerkti iš vakaro. Kruopas verdame apie 30 min. Košę pagardinkime šaukšteliu sviesto. Mano metinuko mėgstamiausia košė - tai reiškia, kad yra mažiausiai tikėtina košė, kurios gali atsisakyti :).

Nauda. Šios kruopos turi rekordinį fosforo kiekį, reikalingą endokrininei sistemai ir smegenims, taip pat seleno, magnio. Ši košė ilgai virškinama, tad gerina medžiagų apykaitą, tinka užkietėjus viduriams.
Beje, miežinę košę sąmoningai verdu kiek rečiau, nes šiose skaldytose kruopose mažiau vertingų medžiagų nei perlinėse kruopose, kuriose dar likusi luobelė. Bet įvairovei, žinoma, nepamirškime ir jų.

SEKMADIENIS

Ryžių košė su razinomis
RYŽIŲ KOŠĖ

Mudviem viriau puodelį ryžių. Ryžių košėms, kurias valgau su mažuoju, stengiuosi naudoti ekologiškus arba sveikesnius ruduosius ryžius. Ryžių košė labai mėgsta razinas ir cinamoną, pasaldinimui dėjau šaukštelį medaus. Prieš baigiant virti dar įtarkavau saują tarkuotos cukinijos, valgant jos net nesijautė.

Košę praturtinkime:
-tarkuota cukinija
-razinomis
-pjaustytais rabarbarų gabaliukais

Nauda. Rudieji ir plikyti ryžiai turi daug B grupės vitaminų ir mineralinių medžiagų. Dėl savo balastinių medžiagų ryžiai pasotina, šalina iš organizmo skysčius ir šlakus. Deja, poliruoti ryžiai praranda daugelį vertingų maisto medžiagų.


NAUJA KOŠIŲ SAVAITĖ

PIRMADIENIS

Avižinių dribsnių ir bolivinės balandos (kynvos) košė
AVIŽINIŲ DRIBSNIŲ IR BOLIVINĖS BALANDOS KOŠĖ IŠ VAKARO

Kelios nedidelės pastangos vakare ir ryte galėsime skanauti per 5 min pagaminamų sveikų pusryčių.
Reikės: 1/2 puodelio avižinių dribsnių, 1/4 puodelio bolivinės balandos sėklų (žodžiu, viena dalis kynvos ir dvi dalys dribsnių), 2 puodeliai su trupučiu vandens (arba vandens-pieno), žiupsnelis druskos. Visus ingredientus iš vakaro sudedame į puodą ir užviriname, tada ant vidutinės ugnies dar paverdame apie 3 min. Nukaičiame, kai praaušta dedame į šaldytuvą. Ir viskas - ryte traukiam iš šaldytuvo, pašildom ir skanaujam.
Galima košę dar paskaninti medumi, cinamonu, razinom, riešutais ar riešutų sviestu...

Nauda. Bolivinė balanda visų pirma turi net devynias rūšis pagrindinių aminorūgščių (baltymų), taip pat turi riebalų ir ląstelienos, kalcio, fosforo ir geležies (daug daugiau nei ryžiai, avižos ar kviečiai) magnio, kalio, cinko, vitaminų В ir D. Šios sėklos neturi gliuteno, tad tinka jo netoleruojantiems.

ANTRADIENIS

Burnočio sėklų košė
BURNOČIO SĖKLŲ KOŠĖ

(2 porcijos). Į puodą pilame 400 ml kokosų pieno, paplakame ir užviriname. Tada suberiame 100 g burnočio sėklų. Sumažinam ugnį, pridengiam puodą ir verdam 5 min. Tada dedame saują razinų, tarkuotą obuolį, cinamono, druskos. Viską verdame dar 10-12 min, kol burnotis išbrinks ir sugers visą skystį. Tada ugnį išjungiame ir dar keliom minutėms leidžiam pabrinkti. Tiekiame. Kai košė nebe karšta, įsidedame medaus.
http://www.jogosmityba.lt/index.php?id=283

Nauda. Šiose sėklose kalcio daugiau nei piene, fosforo daugiau nei kiaušiniuose, puikus aminorūgščių balansas. Jos turi ir geležies, magnio, kalio, daug aminorūgšties lizino. Burnočių sėklos neturi gliuteno.

                                                 TREČIADIENIS


Avižinių kruopų košė
AVIŽINIŲ KRUOPŲ KOŠĖ

Sutrinus išvirtą košę gaunasi panašia konsistencija kaip miežinė košė ir dar skanesnė bei sveikesnė už dribsnių košę. Įmaišome dar sviestuko ir medaus. Dešimt balų.

Kruopas verdame vandenyje arba piene arba jų mikse apie 10 min. Išvirusi košė atrodys dar skystoka, bet taip ir turi būti - ją sutrinus viskas pasikeis :). Taigi išvirusią košę sutrinam blenderiu ir skanaujame - tikrai ne prastesnio, o tik dar labiau maistingo skonio košė.

Nauda. Avižų kruopos vienos iš maistingiausių, tik kažkodėl mes gerokai dažniau renkamės daug mažiau maistingesnius avižinius dribsnius, juk kruopos irgi išverda gretai - viso labo per 10 min.! Avižinės kruopos turi vitaminų B1, B2, PP, C, daug mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, magnio, fosforo, geležies), daug reikalingų amino rūgščių, padeda valyti iš organizmo toksinus, šviną.

                                              KETVIRTADIENIS

Moliūgų košė su manais, paskaninta ruduoju cukrumi

MOLIŪGŲ KOŠĖ SU MANAIS
Į verdantį vandenį-pieną sudedam moliūgo gabaliukus (apie 200-300 g), paverdam apie 10 min, tada lėtai pilam manų kruopas, kol košė pradeda tirštėti (svarbu laiku sustoti :), dedam sviesto, išjungiam ugnį ir palaikom dar 5 min, kad pabrinktų.
Beje, tokią moliūgų košę galima išsivirti ir su kitokiom kruopom, svarbu atkreipti dėmesį į virimo laiką, nuo ko priklausys ir ką po ko dėti (t.y. pirmiau kruopas ar moliūgą).

AVIŽŲ SĖLENŲ KOŠĖ

Bus tęsinys...

Skanių atradimų kartu su mažyliu! :)

2015 m. rugpjūčio 10 d., pirmadienis

Kava vasarai arba Šalti kavos gėrimai


Kavos sunku ir vasarą atsisakyti, tam, kad ji mūsų karštomis dienomis per daug bereikalingai nešildytų, o gaivintų, rinkimės karštos kavos alternatyvą - šaltą kavos gėrimą. Puikiai tonizuos kūną.

Dviem stiklinėm kavos:
apie 300-400 ml atvėsintos kavos be tirščių
du geri kaušeliai vanilinių ledų arba 1/2-1 puodelio pieno
vienas šaukštas kondensuoto pieno
dvi saujos ledukų

Kavą su tirščiais pasiruošti labai patogu kavinuke arba kitaip french press'e. 

Kavai pasiruošti išskirkime tris variantus:
1) iš vakaro užpilame kavą šaltu vandeniu ir paliekame šaldytuve. Kitą dieną nusikošiame ir gaminame šaltą kavą. Taip ji įgaus daugiau skonio. Sakoma, kad šaltai užpilta kava turi ir mažiau rūgštingumo, kartumo. Šaltos kavos koncentratui gauti reikėtų 1/3 puodelio kavos ir 1 ir 1/2 puodelio šalto vandens.
2) kavą tą pačią dieną užpilame karštu vandeniu, po kiek laiko nukošiame ir kai pravėsta iki kambario temperatūros, dedame į šaldytuvą, kad dar labiau atvėstų, o jei norime kavos greičiau - užteks kiek pravėsusios kavos su daugiau ledukų.
O dar vienas, trečias, greitas kavos ruošimo variantas pateiktas įrašo pabaigoje.

Beje, šaltai kavai reikia plikyti stipresnę kavą nei įprastai, nes ją vėliau atskiedžia ledukai - juk nenorim gerti birzgaliuko :).

Labai šaunu iš anksto pasiruošti ir kavos ledukų - į formeles supilstome stiprią nukoštą pravėsusią kavą ir dedame į šaldiklį bent kelioms valandoms (geriausia jų pasiruošti iš vakaro). Kitą dieną skanausime dar stipriau išreikštą kavos skonį :).


Taigi nukoštą kavą, ledus ir kondensuotą pieną suplakime kokteilinėje. Vietoj ledų galima naudoti ir tiesiog pieną.
Į stiklines padalinkime ledukus ir užpilkime plaktu kavos gėrimu. Skanu ir gaivu :)

Trečias, bet ne prasčiausias, o ir greitas šaltos kavos - frappee ruošimos variantas:
1-2 a.š. mėgstamos tirpios kavos su tiek pat cukraus sumaišome su 2-3 v.š. šalto vandens (tik tiek, kad apsemtų kavą su cukrumi). Viską suplakame uždarame inde ar, jei turime, kokteilių plakiklyje (shaker) tol, kol ištirps cukrus ir susidarys putų. Į stiklines dedame ledukus, padaliname suplaktą kavą ir užpilame šaltu pienu arba vandeniu, kaip kam labiau norisi. Man daug skaniau su pienu. Tinka ir mėgstamas augalinis pienas.


Skanios atgaivos!

Maltos mėsos kukuliai su ryžiais


Puikūs mėsos kukuliai, tinkantys tiek mažam vaikui, tiek ir prie suaugusiųjų stalo. Padažas kukuliams suteikia daugiau skonio ir sultingumo. Niam! Mažasis labai skaniai juos kerta :).
Kukulių sudėtis, sakyčiau, labai panaši į balandėlių įdarą. Gaminau savo mažajam ryžių su daržovėmis, kai jų liko, pagalvojau, kad puiki proga išsikepti šių kukulių-teftelių, taigi paskutinį kartą šiuos kukulius gaminau tiesiog sumaišiusi minėtos košės likutį su malta mėsa. Per daug nematavau, kiek tų ryžių buvo - maždaug toks pat kiekis, kaip ir maltos mėsos. 

Kukuliams reikės:
500 g maltos kiaulienos
100 g (nevirtų) ryžių
1 svogūno
1 morkos
1 v.š. grietinės
druskos, pipirų, kitų prieskonių

Padažui reikės:
4 v.š. pomidorų padažo
4 v.š. grietinės
1 v.š. miltų
druskos, prieskonių
0,5 stiklinės vandens

Ryžius išverdame. Įkaitiname orkaitę iki 200 C.
Svogūną smulkiai supjaustome, morką sutarkuojame. Į įkaitintą keptuvę sudedame svogūną, po poros minučių ir morką, ir pakepiname kelias minutes. Maltą mėsą sumaišome su ryžiais, pakepintomis daržovėmis, įdedame šaukštą grietinės, druskos, kitų prieskonių (aš dažniausiai dedu džiovinto raudonėlio, baziliko). Formuojame nedidelius kukulius ir dedame į kepimo skardą.

Pasiruošiame padažą: į dubenėlį dedame pomidorų padažą, grietinę, miltus, druską, prieskonius, sumaišome, supilame vandenį ir dar kartą gerai išmaišome. Pilame ant kukulių, paskirstydami padažą per juos visus. Kepimo formą uždengiame folija ir pašauname į orkaitę. Po 50 min. foliją nuimame ir pakepiname dar apie 10 min. Paskutines kelias minutes aš dar įjungiu orkaitės grill funkciją, tada jų paviršius gražiai lengvai paskrunda.

Kepimo temperatūra: 200 C.
Kepimo laikas: 50 min (su folija) + 10 min (be folijos)


Beje, šiuos kukulius patiekime su bulvių koše arba tiesiog bulvėmis - kai šviežių bulvių sezonas, būtinai bekepdami kukulius šalia išsikepkite ir paprieskoniuotų su aliejumi bulvių su lupena bei morkų (su šlakeliu sojos padažo ant pastarųjų).

Bon appetit!



Recepto idėja iš čia.

2015 m. rugpjūčio 4 d., antradienis

Metai kūdikystės ir pilnėjanti žaislų karalystė


Ne paslaptis, kad šiais laikais žaislų pasirinkimas parduotuvėse yra milžiniškas, įmones, gaminančias įvairiausius žaislus jau ir Lietuvoje sunku suskaičiuoti, nekalbant apie importines prekes. Kaip bebūtų, pirmus kelerius metus vaikui žaidimai yra viena svarbiausių gyvenimo dalių, nes ir mokosi, tobulėja, auga jis būtent per žaidimus. Tad žaislais galima vaiką sėkmingai ugdyti, bet išsirinkti tuos žaislus iš gausybės labai nelengva. Pačius pirmus metus yra kiek paprasčiau - paprastai žaislai orientuoti į amžiaus kategorijas kas tris mėnesius: nuo 0 mėn., nuo 3 mėn., nuo 6 mėn., nuo 9 mėn, nuo 12 mėn. Taip yra dėl to, kad ir vadinami augimo šuoliai vyksta maždaug tokiais tarpsniais, o būtent per juos kūdikis dažnai "lyg per naktį" pasikeičia, patobulėja ir staiga išmoksta naujų dalykų, įgauna naujų įgūdžių ir pan.
Noriu pasidalinti sava ir ne tik patirtimi apie naudojamus žaislus. Atkreipiu dėmesį į, mano pastebėjimu, naudingiausius žaislus ikimetinukui vaikui.

1) Žaislai nuo 0 mėn. yra orientuoti į formas, spalvas, tekstūras, skleidžiamus garsus, barškėjimą. Vaikas susipažįsta su pasauliu visų pirma per lytėjimą.
Būtent šiuo metu jau galima pagalvoti apie migduką vaikui - tai yra daiktas, kuris mažyliui asocijuosis su miegu ir padės užmigti. Nemažai mamų pasakoja, kad jų mažyliai turi tokius migdukus ir jie labai padeda šiems nusiraminti ir užmigti. Kuo anksčiau jį pradėsite naudoti, tuo stipresnė asociacija vaikui bus su miegu. O migdukais gali būti ne tik įvairūs specialūs žaislai, pardavinėjami parduotuvėse būtent tokiu pavadinimu, bet ir paprasčiausia marlės ar medžiagos skiautė, kuri galbūt turėtų pienuko ar tiesiog mamos kvapo. Galite tikėtis, kad vaikutis nurims ir užmigs tiesiog jį užsidėjęs ant veiduko... Žinoma, migdukas gali būti ir bet koks mylimas pliušinis žaislas ar kitoks mielas, minkštesnis daiktas.
Šiuo metu išpopuliarėję grojantys projektoriai, šviečiantys ant sienų įvairius vaizdus (žvaigždes, bangas ar kitokias figūrėles). Migdymo rituale svarbu nuo mažens atlikti tuos pačius veiksmus, kas mažyliui pradėtų asocijuotis su miegu - jei naudosite projektorių, tai ir naudokite jį nuo mažumės kaskart prieš miegą (nebent matote, kad tai atvirkščiai - jį blaško), migdukas visuomet turi laukti mažylio lovytėje, galbūt kokia nors grojanti muzikėlė pasitiks jį vakarais, o gal tėčio eilėraštukas. Taip kūdikis lengviau "supras", ko iš jo norima.

Vėžlys projektorius su ošiančios jūros garsais ir šuo projektorius su Šopeno muzika
Kai mažylis išmoks gulėdamas ant pilvo laikyti galvytę, naudingos ir įdomios bus vadinamos activity books arba medžiaginės knygelės su šlamėjimais, čežėjimais, išsikišusiomis dalimis, įvairiausiomis tekstūromis ir spalvomis. Kuo ji spalvingesnė ir įvairesnė, tuo, galima tikėtis, ilgesniam laikui patrauks mažylio dėmesį.


Muzikinė karuselė (ji pravers iki kol mažylis išmoks sėdėti ir įnirtingai tampyti karuselės žaislus :)) ar kitoks grojantis ir prisitvirtinantis prie lovytės žaislas, kuris ramintų mažylį. Mes turėjome ir dar naudojame šviečiantį šuniuką, grojantį Šopeno kūrinį - gal tai padės išugdyti ir gerą mažylio muzikos skonį? :)
Labai populiari visame pasaulyje šiuo metu yra guminė žirafa, netgi turinti vardą Sophie - sakoma, kad ji tinka ir graužti, kramtyti, ir lytėti (išsikišusios dalys), ir uostyti (medžio kvapas), ir klausyti (cypteli). Manau čia visų pirma sužaidžia labai gera šio žaislo rinkodara, kita vertus, jis tikrai smagus, natūralus, mielas žaislas. Ne viena mama minėjo sėkmingą jo naudojimo patirtį, o ir vaikai tikrai prisiriša prie jos. Gal kažkoks slaptas ingredientas joje? :)
Vonios laikas šiam amžiui - vonelė su įdedama dar mažesne vonele-sėdyne patogiau įsitaisyti.

2) 3-6 mėn. mažyliai jau patys pradeda imti daiktus, tad lytėjimas, barškėjimas, čežėjimas irgi ne ką mažiau svarbūs šiame tarpsnyje.
Ypatingai naudingi daiktai - gultukas, lavinimo kilimėlis, spardukas. Šiuo metu mažylis jau mato kiek iš tolėliau, o ir pats pradeda liesti kabančius daiktus, spardyti. Šiuo laiku mažylis išmoks verstis į vieną ir į kitą pusę. Tad labai svarbu leisti kūdikiui kuo ilgiau būti ant žemės arba lavinimo kilimėlio (ne nuo 3 mėn., o kuo anksčiau), nes būtent buvimas ant kieto pagrindo padeda mažajam sparčiau vystytis ir greičiau išmokti judėti - verstis, sėstis, šliaužti. Kol mažylis gulinėja, nepamirškite jo pamankštinti, pamasažuoti - tam didelių mokslų nereikia, tik švelnumo, meilės ir dėmesio :).
Mažylis viską pažins visų pirma per lytėjimą ir ragavimą, tad turėkite ir tam skirtų, grublėtų nelygios tekstūros daiktų, žaislų - jie labai tiks masažuoti mažylio dantenoms - toks daiktas pravers ir vėliau ilgame dantų dygimo periode.
Vonios laikas šiam amžiui - maudynių žiedas su barškaliukais.

Spardukas
3) 6-9 mėn. laikas labai svarbus fiziniam tobulėjimui: šiuo laiku kūdikis išmoks sėdėti ir šliaužti, o laikotarpio pabaigoje jau ir ropoti. Tad taipogi svarbus dažnas buvimas ant grindų. Beje, dažnai išmokimui šliaužti gali trukdyti slystančios kojos, tad šiai problemai spręsti labai pravers kojinytės neslystančiu paduku ar minkšti, lengvai užmaunami batukai, tokie kaip, pvz., Attipas (juos paminėjau, nes viena mamytė džiaugėsi, kad taip jos mažylis labai greitai išmoko šliaužti - matyt jau buvo tam subrendęs, bet trukdė slystančios kojos) ar pan. Mano manymu, nereikia kūdikio versti ir skubinti kažką pradėti daryti kuo greičiau - stumti už užpakaliuko ar laikyti už rankyčių, mūsų, tėvų, pareiga suteikti jam visas sąlygas ir priemones, kad jis galėtų pats mokytis tai, kam yra sutvertas.
Šiuo aktyvaus judėjimo periodu gali praversti minkšta didelė dėlionė ant grindų (kita vertus, kol kelių mėnesių kūdikis dar tik gulinėja aš mieliau patiesčiau kokį pleduką, o ne duočiau laižyti plastikinę dėlionę), veidrodis ar žaislai su veidrodžiu (mažylis pradės domėtis tuo keistu objektu veidrodiniame atspindy).
Balionai! Nebrangus, bet ir nemirtingas daiktas, visuomet dominantys mažylį, geriausia, žinoma, sklandantys ore helio balionai. Ir ne tik šiame laiko tarpsnyje. Eidami į kito vaiko gimtadienį būtinai nepamirškite šitos "gėlės" - ji neabejotinai privers mažylį krykštauti :).
Kai mažylis pradės vis dažniau stotis ir įsirėmęs vaikščioti, įsinorės žaislų su atrama. Tam puikiai sutvertas yra muzikinis veiklos staliukas. Jų yra įvairiausių, su trim arba keturiom kojelėm. Mes tokio neturėjom, nors ieškojau, bet galiausiai vietoj jo nusipirkome vadinamą ugnikalnį su krentančiais kamuoliukais skambant muzikėlei ir medinį lavinimo žaislą Džiunglės. Kol mažasis dar nevaikščiojo, o tik stojosi, šie daiktai labai pravertė, pradėjus vaikščioti sulaukė vis mažiau dėmesio.

Ugnikalnis su kamuoliukais, kiaulė taupyklė su monetomis, puodynė su skirtingomis figūrėlėmis ir kt.

Taip pat dar neatidėkite barškučių - mažylis išmoks pats barškinti, taigi ir pažindinsis su įvairiais jo rankų pagalba skleidžiamais garsais.
Tokio amžiaus vaikai, jau mokantys sėdėti, taigi ir stebėti, jau gali pradėti bendrauti ir su kitais vaikais, į juos žiūrėti, mokytis, kartoti, galbūt kartais ir susistumdyti (žinoma, ne specialiai), bet tik taip jie galiausiai išmoks ir kas yra švelnumas ar daryti ca-ca. Mano nuomone, susitikimai su kitais vaikučiais svetimuose namuose ar žaidimų kambariuose visada į naudą, nes mažylis taip turi galimybę susipažinti su kita aplinka, kitais žmonėmis, kitais daiktais, taigi dar daugiau galimybių tobulėjimui, pažinimui ir įvairiems atradimams. Mamos taip dažnai pasisemia idėjų, kai pamato, kad jų vaikutis mielai žaidžia su kažkokiu žaislu, kurio savo namuose dar neturi. O gal kaip tik patikrina, kad kažkoks daiktas mažylio visai nedomina, tad neverta pirkti.
Taip pat puiku, kai vaikutis turi galimybių susipažinti su naminiais gyvūnėliais - šunimis, katėmis, žuvytėmis, graužikais, juos paglostyti. Žinoma, vaikutis greičiausiai nepraleis galimybės ir timptelti už uodegos tam keistam judančiam padarui, tad būkite atidūs! Po pažinties su tokiais augintiniais mažylis greičiausiai visus keturkojus vadins au-au, bet tai tik gera pradžia! :)
Vonios laikas - išmokus sėdėti - vonios kėdutė.

Maudynių kėdutė

4) 9-12 mėn. laikotarpiu mažylis išmoks idealiai ropoti, pradės daug vaikštinėti pasirėmęs į sienas, spinteles ir kitas atramas, išmoks atsistoti, galiausiai pastovėti, na ir maždaug pusė vaikučių iki metukų jau žengia ir savo pirmuosius žingsnius. O tada jau tik spėk sekti iš paskos :).
Šiame amžiuje mažyliui greičiausiai pradės labiau patikti dėlioti detales ar kitokius daiktus į kokią nors talpą - galite nusipirkti kiaulę taupyklę su monetomis ar kitokį panašų daiktą, ar tiesiog pagaminti kažką panašaus namuose (pvz., tam skirti kavos indelį, prapjauti skylutę arba daugiau skylučių (priklausomai, ką dės pro jas) dangtelyje, į kurias tilptų, pvz., šiaudeliai).
Knygutės su muzikėle - mažylis po truputį pradės reaguoti į muziką, ploti, judėti, išmoks pats paspausti mygtukus - labai smagi atrakcija vaikui. Turime mes namuose knygutę, grojančią "Du gaidelius" atskirais posmeliais - didžiausias susidomėjimas ja pasidarė artėjant metukams. Neabejoju, kad darželyje jau mokės ją dainuoti :). Tokios knygelės su skirtingais garsais, muzika šiuo metu labai populiarėja, tad ir pasirinkimas didėja.


Stumdukas taip pat gali praversti mažyliui prieš išmokstant savarankiškai vaikščioti - bet tegu jis jį pasiima tada, kai pats norės. Turėjome mes tokią mašinėlę, kuri gale turėjo aukštesnę atramą, tai sūnelis kažkuriuo metu tiesiog pats susirado, kad galima į ją pasiremti ir eiti. Specialaus stumduko neturėjome ir nežadėjome pirkti.
Kamuoliai, kamuoliukai. Šiuo laiku (o gal ir anksčiau?) mažylis išmoks pamėtėti kamuoliuką ir nuo to laiko jam vis labiau ir labiau bus įdomūs įvairūs kamuoliai :). Tik nepamirškit jo metamo kamuoliuko sugauti ir mesti atgal!


Iššokantys žaislai, kaip priežasties ir pasekmės geresnis suvokimas.
Ropojimo ar ir šliaužimo periodu gali būti labai naudingi įvairūs judantys važiuojantys "muzikalūs" žaislai, kurie smalsų mažylį privers judėti į priekį.
Maždaug šiuo laiku siūlyčiau įsigyti ir linksmą vaikišką dantų šepetėlį - tegu pratinasi nuo mažens prie tokio daikto, jį prisijaukina, greičiausiai pats jį dėsis į burną, žais su juo, tad kai tėveliai su juo norės dar "pakrapštyti" jo burnytę, galima bus mažiau tikėtis jo nepasitenkinimo.
Vonios laikas - kai vaikas jau tvirtai sėdi, o ir vis labiau nori išlipti iš vonios kėdutės, laikas vonioje patiesti neslystantį kilimėlį ir primesti vonios žaislų - tai viskas, ko jums, o tiksliau mažyliui reikia :). Maudantis didesnėje teritorijoje mažyliui taip pat turėtų patikti pripučiami antpetukai - išmoks plūduriuoti ir laisviau jaustis vandenyje. Nors mūsiškį metukų sulaukus jie pradėjo nervinti, bet gal praeis šis laikotarpis :).

5) Nuo 1 metukų. Įdomiausi ir naudingi daiktai šiuo laikotarpiu: triratukas (specialus, skirtas nuo 10 mėn., su bomeliu aplinkui), radijo bangom valdomos mašinėlės, mašinėlės užsilipti ir važiuoti. Duplo arba didžiosios lego detalės - didžiulis jų pasirinkimas ir prieinamos kainos. Metukams suėjus dar ne itin įdomu jas dėlioti (patinka nebent jau "sudėliotas" objektas), bet neabejoju (iš kitų vaikų patirčių), kad už kelių mėnesių bus vienas geriausių draugų.
Taip pat naudinga turėti ir kažką iš "bokšto" serijos žaislų - su užmaunamais žiedais nuo didžiausio iki mažiausio, pastatomu iš figūrėlių bokštu ar pan. - vien dėl to, kad mažasis išmoktų dėlioti figūrėles vieną ant kitos, šitai galima duoti jam mokytis dar iki metukų.


Muzikos instrumentai. Įvairiausi. Galbūt dar turite kur palėpėje savo seną metalofoną ar dūdelę? Traukite juos į šviesą! :)


Įvairios figūrėlės. Mažylis ne tik jas čiupinės, su jomis žais, bet, jeigu vis kartosite, kas tai, greičiau išmoks, kas yra kas, kokius garsus skleidžia ir pan. Kaip ir bet ką norint įsiminti, svarbiausia nuolatinis kartojimas.



Kūdikystės laikotarpiu taip pat nepamirškite įvairių knygučių - pradžiai medžiaginių, o vėliau ir popierinių, nuo storų puslapių iki vis plonesnių. Muzikinių, lytėjimo knygelių ar tiesiog spalvotų. Kuo daugiau kartu vartysit ir leisit mažyliui pažinti knygos sandarą, tuo labiau tikėtina, kad ir vėliau jam knyga bus labiau prie širdies.

Sąmoningai neminėjau tokių daiktų, kaip vaikštynės, vadinami veiklos centrai/šoklynės, nes manau, kad jos apriboja vaiko laisvę, judesius, o kai kurios dar gali ir pakenkti vaiko vystymuisi - kaip teigia įvairūs tyrimai.

Kaip bebūtų, sakoma, kad pirmuosius metus mažylį pilnai galėtų patenkinti ir leisti jam ne ką lėčiau tobulėti ir buityje esantys daiktai - puodai, dangčiai, dangteliai, šiaudeliai, indeliai, segtukai,  o dar jei ir patys įjungsime fantaziją ir šiek tiek pirštų prikišim, tai pagaminsim begalę papildomų žaislų kūdikio veikloms ir ugdymui.

Idėjos, ką galima būtų dovanoti vienerių metukų sulaukusiam mažyliui:

1) radijo bangom valdomos mašinėlės (tiek berniukui, tiek ir mergaitei);
2) suktukas-vilkelis - puikus senoviškas, bet nepasenęs daiktas;
3) įvairūs muzikiniai instrumentai - pianinas, būgnai;
4) lego duplo, megablocks dėlionės;
5) pažintiniai kalbantys žaislai;
6) muzikinės mokomosios knygelės (su dainelėmis, gyvūnų garsais ir pan.).

Labai mielai lauksiu ir Jūsų, mamos, idėjų, pasidalinimų, kokius žaislus mėgo/mėgsta Jūsų mažyliai, o galbūt kurie visiškai nepasiteisino.

Greiti avižiniai bananiniai sausainiai


Labai tinka pavaišinti netikėtai apsilankančius svečius - kaip ekspromtu nutiko ir man - paruošiami per 10 min, iškepa per dar tiek pat laiko. Galima valgyti iškart, lengvai praaušusius (visgi kad liežuvis nenudegtų). Labai primena meduolinius sausainius. Beje, tinka ir vaikams - galima įdėti dar mažiau cukraus, saldumo užtektinai priduos ir bananas. O ir šie sausainiai nėra trapūs, taigi mažiau drabstymosi :). Skanaus!

Tešlai reikės:
1 ir 1/4 puodelio (160 g) miltų
0,5 a.š. kepimo sodos
1 puodelio (90-100 g) greitai paruošiamų avižinių dribsnių
žiupsnelio druskos
žiupsnelio cinamono
1 didelio banano (~1/2 puodelio), sutrinto
0,5 a.š. citrinos sulčių
60 g sviesto
1/2 puodelio rudojo cukraus
1 didelio kiaušinio
1/4 a.š. vanilės ekstrakto
100 g šokolado, smulkinto
1/2 puodelio pekano ar graikinių riešutų, kapotų (nebūtina)

Įkaitinkime orkaitę iki 180 C.
Dubenyje sumaišykime miltus, avižinius dribsnius, sodą, druską ir cinamoną.
Kitame dubenyje (jei turime - kombaine) sudėkime bananą, sutrintą su citrinos sultimis, sviestą ir cukrų, išplakime su plokščiuoju plakikliu. Žinoma, galima tešlą plakti ir tiesiog su mikseriu. Įmaišykime kiaušinį ir vanilės ekstraktą. Sudėkim miltų mišinį ir lengvai išmaišykime rankomis. Galiausiai sudedame smulkiai pjaustytus šokolado gabaliukus ir sukapotus riešutus (jei naudojate).
Kepimo formą padengiame kepimo popieriumi ir dedame po šaukštą tešlos, palikdami kelių centimetrų tarpus, nes sausainiai dar šiek tiek išsiplės. Kepame 11-15 min. Aš paskutines porą minučių su savo orkaite uždėjau grilinimo funkciją, kad gražiau apkeptų ir viršus. Atvėsiname ant grotelių. Atvėsusius galima laikyti orui nepralaidžiame inde.

Kepimo temperatūra: 180 C.
Kepimo laikas: 11-15 min.


Receptas iš http://www.cookingclassy.com/2014/09/banana-oat-chocolate-chip-cookies/
Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...