2017 m. sausio 11 d., trečiadienis

GIMDYMAS ir Ką naudinga žinoti


Gimdymas - tai palyginus labai trumpa, bet ir be galo įsimintina gyvenimo akimirka. Viskas pralekia kaip pro rūką, bet ir užmiršti viso to neįmanoma. Daugelis žmonių, pralėkus gyvenimui, dažnai pamini būtent savo vaikų gimimus, kaip įsimintiausius gyvenimo įvykius. Daug yra istorijų pripasakota apie gimdymus, daug ir legendų apie jį prikurta. Kaip bebūtų, viską suprasi tik tada, kai pats tai patirsi. Tačiau kai kurias žinias turėti yra naudinga dar prieš gimdymą. Šiandien į vieną įrašą noriu sudėti sukauptą informaciją šia tema, kuri galbūt galėtų būtų naudinga ne man vienai :).

Taigi o viskas prasideda nuo to, kai nėštumo teste pamatome du brūkšnelius... Iš pradžių, tikėtina, užplūsta ypatingos emocijos, šioks toks nerimas, mintys apie užsimezgusią gyvybę, apie prieš akis laukiančius devynis nėštumo mėnesius, nėštumo metu turbūt kiekvieną savaitę sekame informaciją apie augantį, besivystantį mažylį, o jau nėštumui einant į pabaigą pradeda lankytis ir vis įvairesnės mintys apie artėjantį gimdymą. Internete pilna visokiausios informacijos apie įvairias gimdymo patirtis. Sakyčiau, labai svarbu žinoti tai, kad gimdymo sėkmei labai didelės įtakos turi teigiamas nusiteikimas ir jam sukurti padedančios bent minimalios žinios apie tai, kaip sklandžiu atveju atrodo visas gimdymo procesas - kad žinotume, ko tikėtis, kaip reikėtų elgtis ir tiesiog nepasimestume. Taip, atėjus lemtingam momentui dažnai tos žinios pasimiršta arba pasidaro, rodos, per sunku jas išpildyti, todėl dargi labai svarbu kiek įmanoma stengtis išsaugoti sveiką protą :). Tam labai gali praversti vyras ar kitas artimas žmogus šalia gimdymo metu.

Pradžiai norėtųsi sudėti trumpus akcentus apie gimdymo procesą, kuriuos "susirinkau" po savo asmeninių patirčių, skaitytų straipsnių ir aplankytų paskaitų.

Visų pirma artėjančio gimdymo ženklai:
1) Gimdos dugno nusileidimas (likus 3-4 savaitėms) - kai vaikelio galvutė įsistato į dubenį. Vizualiai tai gali matytis kaip žemiau nusileidęs moters pilvas - tai greičiausiai pajausite arba pamatys kiti, nes pasikeitus svorio centrui paprastai pasikeičia ir moters nugaros padėtis, ji šiek tiek išsiriečia, atsilošia, eisena pasidaro "išdidi". Taip pat greičiausiai pasidarys lengviau kvėpuoti, nes vaisius taip nebespaus šonkaulių. Dėl to moterims dažnai nėštumo pabaigoje atsiranda daugiau jėgų ir energijos. Galvutės nusileidimo laikas tikrai nėra visoms vienodas, kartais tai gali nutikti jau visai nedaug laiko likus iki gimdymo, antrakartėms mamoms dažnai tai nutinka netgi paskutinėmis nėštumo dienomis.
2) Kamščio išėjimas. Moterų patirtis labai įvairi - vienoms kamštis išeina kelios savaitės iki gimdymo, kitoms - prieš pat gimdymą. Vienoms kamštis iškrenta per vieną kartą (todėl lengva jį atpažinti), kitoms jis pasišalina per kelis kartus (lengva sumaišyti su eilinėmis išskyromis, tačiau kamščiui būdingos kraujo priemaišos), trečios gali taip ir nepastebėti kamščio pasišalinimo.
3) Paleisti viduriai. Yra sakoma, kad prieš pat gimdymą moterims dažnai paleidžia vidurius - tai lyg apsivalymas ir pasiruošimas gimdyti. Tai aktualu ir toms, kurių viduriai užkietėję.
4) Pilvo maudimas. Dažnai nėščiajai dieną prieš gimdymą gali stipriau pamausti pilvą. Nors jį gali vis dažniau pamausti paskutinį nėštumo mėnesį, tad kiekvieno pamaudimo nereiktų priimti kaip artėjančio gimdymo ženklo. Taip pat prieš pat gimdymą dažnai mažylis pilve suaktyvėja, po truputį braunasi link išėjimo.
5) Tikrieji (reguliarūs) sąrėmiai. Pirmakartėms gimdyvėms labai dažna baimė, kad jos gali neatpažinti ir neatskirti tikrųjų sąrėmių nuo paruošiamųjų. Jų skirtumas yra akivaizdus jau vien dėl tikrųjų sąrėmių reguliarumo - jie pradės jaustis kas 10 ar 15 min ir pats sąrėmis jausis 10 sekundžių ar ilgiau (kuo toliau, tuo sąrėmiai užeis vis dažniau, jų trukmė ilgės (~30 sekundžų ar ilgiau), ir jie darysis skausmingesni). Antrakartės gimdyvės pirmakartėms dažniausiai atsakys - kai prasidės tikrieji sąrėmiai, jų tikrai nebesumaišysit su paruošiamaisiais. Tačiau ne visada gimdymas prasideda nuo sąrėmių. Kai kurioms pirmiau nubėga vandenys.
6) Nubėgę vandenys. Jiems nubėgus kelių valandų laikotarpiu turėtų prasidėti ir sąrėmiai. Paprastai sakoma, kad nubėgus vandenims gimdymas turi įvykti per 24 val. - tiek laiko dažniausiai dar yra saugu mažyliui būti mamos pilve (jeigu vandenys buvo skaidrūs, o ne žalsvi, ir be kraujo priemaišų).

Dažnai slenkant paskutinėms nėštumo savaitėms nekantriai laukiame ir smalsaujame, kada gi bus ta gimdymo data. Suėjus 37 savaitėms vaisius laikomas jau pilnai išnešiotu, todėl kartais nėščiajai norisi paskubinti mažylį pasirodyti į šį pasaulį, ypač kad jis nesugalvotų pilve užsibūti virš 40 savaičių. Paskutinės nėštumo savaitės tikrai yra nelengvos: didelis pilvas apsunkina judėjimą, miegojimą, virškinimą ir pan. Yra įvairiausių prietarų, kurių būsimos mamos griebiasi, norėdamos pagreitinti gimdymo laiką: valgyti daug ananasų, aštraus, sotaus maisto, išgerti šiek tiek alkoholio (taurę vyno/šampano ar stikliuką stipresnio gėrimo), nusimaudyti šiltoje vonioje, daug judėti, pasimylėti (tiek orgazmas, tiek sperma padeda išskirti tam tikrus hormonus, kurie, kaip įrodyta, gali paskatinti gimdymo procesus) ir t.t. Išbandyti šiuos būdus tikrai niekas netrukdo, bet visgi dažnai sakoma, kad šie ar kitokie būdai padės greičiausiai tik tuo atveju, jei pats organizmas jau bus pasiruošęs gimdymui - tuomet jam gali užtekti vieno ar kito iš minėtų būdų gimdymui paskatinti. O šiaip artėjant gimdymui galiu tik palinkėti puikaus nusiteikimo ir ramaus, kantraus laukimo.

Gimdymo data gali būti nustatoma keliais būdais - pagal paskutinių mėnesinių pirmą dieną (nuo šios dienos paskaičiuojama, kada sueis lygiai 40 savaičių (taip dažniausiai skaičiuoja ginekologai, kurie prižiūri nėštumą) arba kitas metodas - iš pirmos paskutinių mėnesinių dienos atimti tris mėnesius ir pridėti septynias dienas - man asmeniškai būtent pagal šį metodą apskaičiuotos gimimo datos pasitvirtino. Kartais gimdymo data skaičiuojama pagal ovuliacijos laiką, jei jis tiksliai žinomas. Gimdymo data numatoma/patikslinama ir pagal vaisiaus echockopijos duomenis - paprastai gimdymo datai nustatyti tiksliausiu yra laikomas ankstyviausias echoskopo tyrimas, darytas iki 12 sav. Jei echoskopo tyrimas darytas po 12 savaičių, jis laikomas jau pakankamai klaidingu.
Beje, iki 22 nėštumo savaitės įvykęs gimdymas laikomas savaiminiu persileidimu. Vėliau jau yra galimybių vaisių išgelbėti.

Gimdymo etapai:
1) gimdos kaklelio atsidarymo laikotarpis - gimdos kaklelio trumpėjimo ir vėrimosi (iki 10 cm) etapas, vadinamieji sąrėmiai. Trunka apie 12 val.
2) vaisiaus išstūmimo laikotarpis - sąrėmiai tęsiasi ir toliau, bet atsiranda noras stangintis - taigi pradedame stumti. Trunka apie 40 min., antrakartėms, sakyčiau, dažnai užtenka 5-20 min. Ir tai labiausiai dėl to, kad antrą kartą jau viską darome daug sąmoningiau, nes jau žinome, ko tikėtis, ir labiau susikoncentruojame į tikslą, nebesiblaškome.
3) placentos užgimimas - lieka minimalūs sąrėmiai, po kiek laiko placenta pati ar su gydytojo pagalba išstumiama iš gimdos. Trunka apie 15-20 min.

Kai gimdos kaklelis dar nesiruošia gimdymui, jis būna 3-5 cm ilgio, uždaras, kietas, nukreiptas į užpakalį. Besiruošiant gimdymui, jis pradeda trumpėti ir minkštėti - tai gydytoja įvertina apžiūros metu pirštų pagalba. Besiveriantis kaklelis taip pat matuojamas pirštų pagalba (kiekvienas gydytojas matuoja pagal savo pirštus, maždaug žinodamas jų storį). Prasidėjus pirmam gimdymo etapui kaklelis paprastai nėra tikrinamas dažniau nei kas 3 valandas, nes, kaip bebūtų, kiekviena tokia intervencija didina infekcijų galimybę.
Taigi pirmas etapas prasideda tik tada, kai jaučiami sąrėmiai pasidaro reguliarūs, tai yra bent kas 20-30 min ir toliau vis dažnėja.
Beje, pakartotinai gimdančioms paprastai pirmas etapas trunka keliomis valandomis trumpiau, nes kitaip nei pirmakartėms, kai gimdos kaklelis pirma sutrumpėja,o tik tada atsidarinėja, antrakartėms kaklelis ir trumpėja, ir atsidarinėja vienu metu.
Antrasis stumimo etapas neužtrunka ilgiau nei 2 val., dažniausiai apie 20-40 min. Moteris paprastai ilgiau nei 40 min neturėtų jėgų stumti - būtent dėl to, kad šis etapas per ilgai neužtruktų, kai gydytojas liepia stumti, paprastai tikimasi, kad per kiekvieną sąrėmį stumsite tris kartus. Stangų metu (kai reikia stumti) sąrėmiai jau gerokai padažnėję ir vyksta kas 1-1,5 minutės (kartais dar dažniau), o trunka irgi apie 1-1,5 min - tam, kad moteris per tą laiką spėtų efektyviai stumti vaisių žemyn. Kol sąrėmio nejaučiate, stumti negalima. Būtent dėl to epidūrinė nejautra paprastai nebedaroma, kai gimdos kaklelis būna atsiveręs 7 cm ar daugiau - tuomet yra rizika, kad nejautra dar veiks ir atėjus stumimo laikui, tai reiškia, kad tuo metu nejausime sąrėmio, tad nežinosime kada stumti, o tai gali įtakoti tiek plyšimus, tiek kitokius trukdžius gimdymo veiklai (stumimas ne sąrėmio metu nebus toks efektyvus ir pan.). Taip pat dažnai akcentuojama, kad stumdamos turėtume stengtis visas jėgas sutelkti į apatinę kūno dalį (lyg stenėdamos užkietėjus viduriams), o ne į veidą ar rėkimą, kas dažnai nutinka. Neretai moterims su silpnesniais veido kapiliarais šie gali sutrūkinėti nuo jėgos sutelkimo ne ten, kur reikia, ar tiesiog nuo didelių pastangų. Stangų metu reikėtų galvą ne atlošti, o palenkti į priekį, rankomis laikant už lovos rankenų stumtis į priekį, o kojomis spirtis atgal - šitokiu būdu labai palengvinsime vaisiaus išstūmimą.
Trečias etapas laikomas ne ką mažiau svarbus ir netgi pavojingiausias pačiai gimdyvei, nes visada išlieka galimybė stipriai nukraujuoti. Būtent dėl to gydytojas atidžiai stebi, ar placenta tinkamai pasišalina iš gimdos, ar per daug nekraujuojama, ar nelieka placentos likučių gimdoje. Šio etapo metu naujai iškepti tėveliai visą dėmesį sukoncentruoja į gimusį mažylį, tad dažnai placentos išgimdymo etapas praeina beveik nepastebimai. Kad yra dar likusių placentos likučių kartais moteris gali pastebėti ir praėjus kelioms savaitėms po gimdymo - jeigu vis pateplioja ar pakraujuoja (jeigu tai ne grįžusios menstruacijos). Tokiu atveju reiktų būtinai pasirodyti gydytojui.

Epidūrinė nejautra - kol kas efektyviausias iki šiol išrastas gimdymo skausmo malšinimo būdas. Procedūra nėra skausminga, tačiau pakankami sudėtinga. Prieš šią procedūrą į moters organizmą sulašinama papildomai maždaug 1 litras skysčio, kas gali užtrukti iki valandos. Poveikis po šios nejautros pasijaučia maždaug po 20-30 min., nors kartais ir greičiau - matyt priklauso nuo to, kaip sėkmingai bus nuskausminta. Tačiau jeigu gimdos kaklelis prasivėręs jau 8 cm ir daugiau, epidūrinė nejautra paprastai nebedaroma. Pasikartosiu, jog yra svarbu, kad atėjus stumimo etapui nebūtų numalšinti sąrėmiai, tam, kad moteris žinotų, kada reikia stumti. Taigi bet kuriuo atveju nuskausminamieji paprastai nebelašinami atėjus antram gimdymo etapui - stangų metui. Nors tikrai teko girdėti ne vieną atvejį, kai moteris sėkmingai išstūmė vaikutį dar vis veikiant epidūrinei nejautrai.
Epidūrinės nejautros kaip pagrindiniai trūkumai yra minimi dažnesni moters nugaros skausmai - nors visgi nėra iki galo aišku, ar tai tikrai yra atliktos nejautros įtaka, nes nugarą po nėštumų paskauda dažnai moteriai dėl ilgą laiką šioje srityje patirtos įtampos. Taipogi kitas galimas nejautros trūkumas, kad gimęs vaikutis gali būti kiek apsnūdęs, sunkiau žįsti. Bet vėlgi, vienoms šie trūkumai gali pasireikšti, kitoms ne, kaip ir nejautra vienoms padeda efektyviau, o kitos vis tiek jaučia gimdymo skausmus, nors ir silpnesnius.
Nežinau bendros statistikos, bet bent jau Vilniaus gimdymo namuose teigė, kad šioje ligoninėje epidūrinę nejautrą renkasi virš 50 proc. gimdyvių.
Ar naudotis epidūrine nejautra geriausia nuspręsti gimdymo metu, kadangi tai labai priklauso nuo gimdymo veiklos - iš anksto to nesuplanuosime. Bet kuriuo atveju sąrėmių skausmui numalšinti visų pirma dažniausiai bus naudojami intraveniniai nuskausminamieji, leidžiami per veną - neretai ir jie padeda primalšinti gimdymo skausmus. Beje, kai kuriose šalyse populiarios linksminančios dujos, bent jau Vilniaus ligoninėse nėra naudojamos, nes, kaip buvo teigiama, tiesiog nepasiteisino.
Įdomus dalykas, kad vienoms gimdyvėms epidūrinė nejautra gali pristabdyti gimdymo veiklą, o kai kuriais atvejais epidūrinė nejautra, atvirkščiai, netgi pagreitina gimdymo procesus.

Paskaitoje Vilniaus gimdymo namuose
Iš savo patirties galiu tik pritarti, kad vidinė psichologija ir nusiteikimas iš tiesų gimdymui turi nemažai įtakos. Skaityti įvairių baisių istorijų prieš gimdymą tikrai nereikia, bet būti informuotai apie tai, kas laukia gimdymo metu ir pogimdiniu laikotarpiu yra labai svarbu. Potyrius, kurių visiškai nesitikėjai, išgyventi gali būti daug sunkiau nei kai būni tam pasiruošęs. Man po pirmo gimdymo, kaip ir daugeliui, pirma mintis buvo, kad daugiau niekada nenorėsiu gimdyti. Bet, kaip sakoma, viskas greitai pasimiršta ir supranti, kad tas skausmas visgi būna vertas rezultato, nes kenti ne dėl to, kad tiesiog kentėtum ar kažkuo sirgtum. Antro nėštumo metu kartais ateidavo prisiminimų iš pirmo gimdymo - tikrai nebuvo taip, kad jie man visiškai išsitrynė iš galvos, tačiau bandžiau save nuteikti, kad išgyvenau pirmą, išgyvensiu kaip nors ir antrą gimdymą, ypač turėdama mintyje pasakymą ir kartu viltį, kad antras gimdymas būna greitesnis ir lengvesnis. Be to, kaip paguodą šalia visada laikiau atsarginį variantą, kad jei bus vėl labai sunku, pasinaudosiu epidūrinės nejautros galimybe. Dabar galiu pasakyti, kad antras gimdymas tikrai dažniausiai būna greitesnis ir lengvesnis (ne mažiau skausmingas, bet viskas trunka trumpiau), ypač jei po pirmo gimdymo būna praėję du-trys metai, o ne dešimt, kuomet gimdymo takai būna sugrįžę į savo senąją padėtį ir spėję užmiršti visas buvusias gimdymo patirtis. Sakoma, kad antras gimdymas vyksta greičiau, kadangi gimdos kaklelis trumpėja ir veriasi vienu metu. O šiaip man ir turbūt daugeliui antrakarčių mamų antras gimdymas buvo sklandesnis dar ir dėl to, kad šį kartą jau žinojau, ko tikėtis, todėl ir tikslo kuo sklandžiau pagimdyti siekiau daug sąmoningiau, nukreipdama mintis ten, kur reikia, o ne į patį skausmą. Būtent tuo tikslu ruošdamasi antram gimdymui, kaupdama kuo pozityvesnį nusiteikimą ir stengdamasi numalšinti bet kokias baimes, perskaičiau ir kelias knygas apie gimdymus.

Patarimai prasidėjus sąrėmiamas:
1) prasidėjus reguliariems sąrėmiams reikia kiek įmanoma būti vertikalioje padėty, judėti, linguoti į šonus - kad vaikučiui būtų lengviau slinkti žemyn gimdymo takais ir viskas vyktų greičiau;
2) prasidėjus sąrėmiams neskubėti į ligoninę, kadangi namuose juos "išgyventi" yra psichologiškai lengviau (pati pirmo gimdymo metu į ligoninę atvažiavau tik po 8 valandų reguliarių sąrėmių, to rezultatas - 5 cm atsivėrimas, antro gimdymo metu namie pralaukiau apie 5 val. su reguliariais sąrėmiais - į ligoninę atvažiavau su 7 cm atsivėrimu);
3) labai daug kas teigia, kad sąrėmių metu labai padeda vanduo - aš taip pat naudojausi dušu, kuris tikrai padėjo kiek sumažinti skausmus, ypač pirmas sąrėmių valandas;
4) sąrėmių metu labai svarbu kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti, atpalaiduoti raumenis - taip gimdos kaklelis žymiai sklandžiau atsidarinės; taip pat sakoma, kad stumimo metu veido raumenys labai įtakoja gimdos raumenis - jeigu atpalaiduosime veidos raumenis, nesiraukysime, neįtempsime jų, tai labiau atsipalaiduos ir raumenys žemojoje grandyje. Daug kam padeda ir mintis bei žinojimas, kad su kiekvienu sąrėmiu, kiekvienu ištvertu skausmu mažylis vis labiau artėja savo išėjimo tikslo;
5) išgyventi sąrėmius daug kam padeda ir masažas - nugaros, strėnų, klubų srityse, sąrėmiams stiprėjant ir masažas turėtų būti stipresnis, intensyvesnis.

Beje, mano skaitytose knygose buvo akcentuojama, kad gimdymas moteriai yra natūralus dalykas, kuriai jos organizmas yra paruoštas ir sukurtas - tokios ir panašios mintys padėjo pozityviau nusiteikti ir pasiruošti gimdymui.

Taigi pati antram gimdymui buvau pasiruošusi ir epidūrinės nejautros galimybę, visgi buvau sau išsikėlusi pirmesnį tikslą - kuo ilgiau su sąrėmiais išbūti namuose, kad gimdymas ligoninėje truktų kuo trumpiau. Todėl tik kai sąrėmiai pasidarė jau sunkokai pakenčiami, tęsėsi kelias valandas ir buvo pakankamai dažni (kas 3-4 min.), atvažiavome į ligoninę. Ligoninėje tikiesi būti greičiau patikrinta, nori, kad kas nors greičiau padėtų bent kiek sumažinti skausmus, bet čia dažniausiai niekas niekur neskuba - gal kad per tą laiką spėtų atsiverti dar bent vienas centimetras ir tiek tau, tiek gydytojui liktų mažiau laukimo? Taigi atvažiavus į ligoninę reikės užsipildyti aprašą apie save, apie nėštumą, kas užtruks bent 5 min, tada priėmime paguldys pamatuoti vaisiaus tonus ir sąrėmių striprumą, kas gali užtrukti apie 20 min. Na, ir tada gal ateis laikas patikrinti gimdos kaklelio prasivėrimą :). Kadangi aš atvažiavau jau su pakankamai stipriais sąrėmiais, kurių metu jau nei judėt, nei kalbėt galėjau, tai man dar prieš lipant tikrintis kaklelį, kol laukiau, kada praeis sąrėmis ir galėsiu ropštis, nubėgo vandenys (pirmą gimdymą vandenis nuleido gydytojas gimdymo metu, prie maždaug 6-7 cm atsivėrimo - tai dažnai paskatina gimdymo veiklą). Gydytoja rado 7 cm atsivėrimą ir išgirdau jos verdiktą, kad epidūrinės nejautros jau tikrai nebeskirs. Tad turėjau nusiteikti toliau kentėti sąrėmius žingsniuodama į gimdyklą. Praėjus nepilnam pusvalandžiui, vos spėjusi atsigulti į gimdyklos lovą, pajutau, kad jau noriu stumti, taigi gydytojai spėriai patikrinus buvo konstatuotas pilnas atsivėrimas ir gavau leidimą stumti. Mano susikoncentravimas į rezultatą ir į tai, kodėl gi aš visa tai darau (kokį skausmą patirsiu jau žinojau, tad šitai nebeužtemdė mano minčių nuo to, ką iš tikrųjų turiu daryti), padėjo išstumti mano antrąją meilę per tris sąrėmius, nereikėjo net dešimties minučių. Beje, pirmo gimdymo metu kažkodėl gydytojai paguldė į lovą jau su 5 cm prasivėrimu - sakyčiau, ankstokai, galbūt dėl to pilnai prasivėrus kakleliui vaisiaus tinkamas įsistatymas užtruko gerokai ilgiau, tad teko ilgiau pasikankinti - tad aš asmeniškai nelabai pateisinu tokio ankstyvo guldymo į lovą. - vertikali padėtis visuomet veiksmingesnė, belaukiant stumimo etapo. O gulint sąrėmius ir pakęsti yra sunkiau, tad belaukiant stumimo laiko geriau kiek įmanoma kuo ilgiau pavaikščioti, ar bent stovėti, linguoti.

Stumimo metu reikia pasistengti sutelkti visas jėgas jokiu būdu ne į veidą, bet į apatinę kūno dalį - ne rėkti, o stumti (kas pirmo gimdymo metu man, deja, sunkiai pavyko, nes koncentravausi ne į procesą ir siekiamą rezultatą, bet į patį skausmą, kuris, švelniai sakant, nustebino - norėjosi ne jį išstumti, bet nuo jo pabėgti). Kadangi šios savo klaidos antro gimdymo metu nebuvau pamiršusi, pasistengiau jos nebekartoti - supratau, kad būtent stumiant, o ne rėkiant, greičiau baigsis visi skausmai. Todėl šįkart pavyko geriau susikoncentruoti, kas vyksta apačioje ir kad kiekvienas pavykęs stumimas (paprastai vieno sąrėmio metu iš tavęs bus tikimasi trijų kokybiškų stumimų su tinkamu kvėpavimu) priartina mažylį link išėjimo. O tas momentas, kai mažylį pagaliau išstumi, yra nepakartojamas jau vien dėl to, kad sulig tuo baigiasi ir kančios... Tas relax jausmas yra tikrai nepakartojamas ir pilnas emocijų bei didžiulio palengvėjimo. Toks pats nepakartojamas, kaip ir mažylio kūnelio pajautimas ant savo kūno.
Pasibaigus stumimo etapui, kai mažylis jau tavo rankose ir, rodos, niekas kitas neberūpi, dar vyksta trečiasis gimdymo etapas - placentos išgimdymas, kuris praktiškai nebėra skausmingas, lyginant su prieš tai išgyventais potyriais. Kita vertus, irgi gali būti ne visada malonus, bet tai jau tik viso proceso užbaigimas, kuris tau tuo metu tikrai jau mažai berūpi.
Na, ir ketvirtu etapu aš dar pavadinčiau įvykusių plyšimų, kirpimų, nubrozdinimų (jei tokių buvo) siuvimas. Jis taipogi dažnai nėra malonus, nes, nors nuskausminamas, sakoma, kad dažnai vis tiek šiek tiek nemalonių pojūčių juntama. Kaip bebūtų, visi šie etapai po gimdymo išgyvenami ir greitai nublanksta prieš mažylio atėjimą į šį pasaulį.

Po gimdymo.
Toliau naujųjų tėvelių jau lauks kiti nauji išbandymai. Mamytei sunkiausios bus pirmos dienos po gimdymo, kol reikės atsigauti fiziškai bei emociškai ir įsivažiuoti į naują ritmą. Bet su kiekviena diena bus tik geriau. O sunku bus, nes:
1) jei įvyko plyšimų, kirpimų, pirmomis dienomis bus nelengva su tualeto reikalais, atsisėsti taip pat bus galima tik pasikreipus šonu ir apskritai gali būti sunkoka pirmas dienas vaikščioti. Kita vertus, kitoms net ką tik pagimdžiusioms nebūna sunku pačioms atsistoti iš lovos ir nueiti iki savo palatos. Jei susiūtas vietas nemaloniai skaudės, gali būti naudojamos Diclofenac žvakutės - jas pasiūlys ir pačioje ligoninėje;
2) kol pilnai išsivalys gimda, kraujuosite kaip per mėnesines - pirmas dienas greičiausiai pakankamai gausiai, tad ir įklotų prireiks gerokai didesnių nei naudojome menstruacijų metu (tinka įklotai, skirti šlapimo sulaikymui), reikės apsiprausti kelis kartus per dieną. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja apsiprausti tiesiog vandeniu, be jokių papildomų priemonių.
Beje, gimdai susitraukinėjant bus juntami ir gimdos spazmai, maudimas kaip per mėnesines. Jis bus stipresnis žindant vaikutį - tuo metu gimda dar sparčiau susitraukinėja, ir užtruks vieną dvi savaites, kartais ir ilgiau, bet juntamas skausmas bus vis mažesnis. Įdomus faktas, kad po antro gimdymo gimda dažniausiai susitraukinėja gerokai skausmingiau. Kaip ir nuo skausmų susiūtose žaizdose, taip ir nuo šių spazmų gali būti naudojamos Diclofenac žvakutės;
3) žindymo pradžia taip pat nebus labai paprasta - pradžioje skaudės spenelius, kol šie įpras prie savo naujos funkcijos. Čia labai svarbu, kad mažiukas kuo greičiau išmoktų tinkamai paimti krūtį (esant netinkamai spenelių formai, gali būti naudojami antspeniai ir pan. - dėl šių problemų būtinai pasikonsultuokite su žindymo specialistėmis). Atsiradus žaizdelių, skiriami įvairūs gydomieji kremai ar kompresai palengvinti ne itin maloniems pojūčiams. Susidūrus su bet kokiais žindymo sunkumais, būtinai konsultuokitės su ligoninės personalu, kol gulite ligoninėje tas dvi paras. Kitu atveju, jeigu dėl kilusių problemų pradėsime mažiuką rečiau maitinti iš krūties (duoti mišinuko), stresuosime, tai gali įtakoti pienuko gamybą ir ją užblokuoti. Beje, reikia turėti omenyje, kad kelias pirmas dienas gaminsis dar tik priešpienis, kurio būna labai nedaug, bet jis labai maistingas ir riebus, ir jo kelių lašiukų pakanka patenkinti mažylio dienos normą. Svarbu kuo dažniau žindyti. Trečią-penktą parą atsiranda tikrasis pienukas ir tankiai žindant jo vis daugės, kol pieno gamyba, tiek, kiek reikia mažyliui, nusistovės.

Taigi išbandymų tiek gimdymo metu, tiek po jo laukia nemažai. Svarbu tam nusiteikti ir turėti omenyje, kad viskas laikina ir visa tai turi prasmę. Šis laikotarpis moterims yra didžiulis išbandymas, nes be visų minėtų sunkumų atsiranda ir nauja pareiga nuolat pasirūpinti savo vaikeliu, keltis naktį ir pan. Visiškai nenuostabu, kad kai kurioms moterims prasideda pogimdyvinė depresija - dėl patirtų išgyvenimų ir staiga atsiradusių naujų sunkumų, išbandymų. Nuo tokios depresijos labiausiai gali padėti šalia esančio žmogaus pagalba, visų pirma tvirtas vyro ar kito artimo žmogaus ramstis ir parama.

Linkiu visoms būti stiprioms, dalintis išgyvenimais, nebijoti klausti patarimų, atsidaryti forumus ir skaityti kitų mamų patirtis - tai, kad visa tai išgyvename ne mes vienos, suteiks mums daugiau stiprybės ir pasitikėjimo savo jėgomis.

Įsimintiniausios ištraukos iš knygos Gimdymas su šypsena:


"Svarbiausia gimdymo jėga yra gimdos raumens susitraukimai, arba sąrėmiai. Gimdymo metu vaiko galvutė praeina gimdos dalį, kuri turi ypač daug nervinių galūnių. Stiprus jų dirginimas gali sukelti skausmą"

"Gimdymo metu vaikutis irgi yra aktyvus. Jeigu dėmesingai stebėtume sąrėmių eigą, pamatytume, kad kiekvienas sąrėmis prasideda nuo aktyvaus mažylio galvutės judėjimo. Moterys gerai jaučia šį judesį, kadangi jo galvutė prisispaudusi prie įėjimo į mažąjį dubenį arba įėjusi į jį. Paprastai praėjus kelioms sekundėms po tokio aktyvaus vaiko judesio, prasideda sąrėmis. Kiekvieno sąrėmio metu (taip pat ir per stangas), vaikas pats stipriai stumiasi išorėn, galūnėmis atlikdamas šliaužimo judesius ir įsigręždamas galvute į gimdymo takus..."

"Pirmojo gimdymo periodo metu geriausia judėti, būti vertikalioje padėtyje. Laiko tarp sąrėmių visiškai pakanka pailsėti.  Pertraukų tarp sąrėmių metu lengvi, siūbuojantys judesiai skatina gimdymo aktyvumą. <--> Pagrindinės gimdymo padėtys turėtų būti vertikalios: klūpint ant kelių, keturpėsčiom, stovint, palaikant vyrui už pažastų, vaikščiojant. Moteris ne tik laisvai juda, bet sąrėmių ir stangų metu privalo atpalaiduoti visą savo kūną. Raumenų atpalaidavimas sąrėmių metu turi ypač svarbios reikšmės sėkmingam vaiko gimimui. Jis panaikina kliūtis, trukdančias vaiko judėjimui gimdymo takais, sumažina skausmą. Pasiekti maksimalią atsipalaidavimo būseną padeda tinkamas pasiruošimas, visiškas susikaupimas gimdymo procesui, moters galimybė elgtis laisvai."

"Prasidėjus sąrėmiui, būtina sureguliuoti kvėpavimą. Ypatingas dėmesys kreipiamas į veido raumenis: jie turi būti maksimaliai atpalaiduoti, negali būti jokių rūškanų žvilgsnių, sutrauktų antakių, išverstų akių ir suspaustų lūpų. Ramus žvilgsnis, laisvos lūpos, atpalaiduotas apatinis žandikaulis. Į šių raumenų būseną jautriai reaguoja gimdos ir gimdos dugno raumenys."

"Moteris jausis gerai, jeigu prieš kiekvieną sąrėmį ir po jo vieną-du kartus giliai įkvėps ir staiga iškvėps (vadinamasis valomasis kvėpavimas), kaip daro kiekvienas žmogus po fizinės įtampos ir raumenų įtempimo."

"Normaliai gimdymo eigai ypač svarbi gimdyvės mityba. Gimdant 10-12 valandų, išeikvojama daug jėgų. Lengvas, turintis daug angliavandenių maistas, sultys neturėtų būti draudžiami. Svarbu, kad gimdymo metu moters šlapimo pūslė būtų tuščia."

"Nevertėtų pamiršti, kad gimdyvei reikia būti atsipalaidavusiai ne tik sąrėmių metu, bet ir pertraukomis tarp jų."

"Gimdos kaklelio vėrimosi pabaigoje, maždaug nuo 8 cm kryžkaulio ir net nugaros srityje gimdyvė gali jausti didelę įtampą, kuri nepraeina net pauzių metu. Baimės priepuoliai kamuoja daugelį moterų, ypač kol gimda dar visiškai neatsivėrusi. Skausmas kryžkaulio srityje greitai praeina. Kad moteris neprarastų savitvardos, jai reikėtų tuo metu būtinai priminti, kad netrukus, po kelių minučių, nemalonus diskomfortas kryžkaulio srityje išnyks ir ji pradės gimdyti. Šiuo, pereinamuoju laikotarpiu, galima atsipalaiduoti sureguliavus kvėpavimą atitinkamais taškiniais masažais ir kitomis natūraliomis priemonėmis.<--> Kalbant apie skausmą kryžkaulio srityje, kuris visiškai nesusijęs su gimdos raumenų susitraukimu. Šį skausmą galima pašalinti trynimu, šiluma ar šalčiu. Kartais gali prireikti gana stipraus spaudimo pirštais. Suprantama, šią pagalbą turėtų teikti vyras. Skausmą pašalinti gali ir padėties pakeitimas, dubens sukimas ir kiti judesiai. Atitinkama padėtis, ypač pusiau sėdima, kai pakelti keliai, teisingas kvėpavimas, masažas, žvilgsnio sutelkimas - pagrindinės priemonės, padedančios moteriai įveikti laikiną diskomfortą".

"Mūsų gimdyklose moteriai rekomenduojama stangos viršūnėje giliai įkvėpti ir stenėti, neišleidžiant oro. Deja, toks stanginimosi būdas sukelia didesnę riziką tarpvietei plyšti. Yra ir kitas, palankesnis stenėjimo būdas, kurį naudoja profesionalūs sportininkai raumenų įtampos metu tam, kad apsisaugotų nuo traumų. Stanginimosi metu burna turėtų būti kiek praverta ir atpalaiduota, iškvėpti reikėtų labai lėtai, neatpalaidavus pilvo preso raumenų. Tokiu būdu sumažinamas spaudimas į tarpvietę, apsaugant ją nuo plyšimo ar kirpimo."

"Vaiko galvutei prasiveržiant pro išorinius lytinius organus labai svarbu, kad moteris būtų visiškai atsipalaidavusi ir kvėpuotų atvira burna. Ypač tuo metu reikėtų atkreipti dėmesį į žandikaulių atpalaidavimą -  tai padeda atpalaiduoti tarpvietės raumenis."

"Kol įmanoma, stangų metu gimdyvė aktyviai juda, pasirenka asimetrines padėtis, suka dubenį. Vienos stangos metu moteris gali pakeisti keletą padėčių, kol pasirenka tinkamą. <--> Stangintis vertikalia padėtimi reikėtų kiek galima ilgiau, jeigu moteris gimdo pusiau sėdėdama."

"Nukreipta stipresnė šilto vandens srovė į kryžkaulį labai gerai padeda, esant skausmui nugaroje."

"Gimdanti moteris neturi jėgų valdyti gimdos susitraukimus. Tačiau ji gali kontroliuoti gimdą supančius raumenis, t.y. sąmoningai juos atpalaiduoti."

"Jeigu skausmą įsivaizduojate kaip būtiną gimdymo eigos sąlygą, jūs lengviau jį išgyvensite. Žinios ir treniruotės padės būtent taip reaguoti į skausmą."

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą

Related Posts Plugin for WordPress, Blogger...