Tai vienas iš didžiulio kiekio receptų, kuriuos esu priskyrusi prie Recipes to make kategorijos - kategorijos, kurioje receptų kiekiai dažniausiai didėja geometrine progresija lyginant su receptais, kuriuos spėju ar gebu realizuoti - iš tiesų apskritai jų yra tokia gausybė, kad tikrai neužtektų, rodos, ir viso gyvenimo juos visus išgaminti - tam, kad galėtum kada nors pasakyti - ką gi, pagaminau visus įmanomus receptus, galima dėti tašką ir gaminti jau tik tuos pačius išbandytus. Ir tada pagaliau būtų galima ramiai gyventi :). O dabar beveik kasdien kirba mintis išbandyti ir paragauti tą ar aną receptą, iš interneto, knygos, žurnalo ar draugės padiktuotą. Dažnai net nenoriu sau leisti gaminti jau išbandytus receptus, kai dar tiek daug nepamėgintų, neparagautų ir kitiems nepapasakotų. Iš tiesų viena iš priežasčių, kodėl ir atsirado šis mano blogas - visų pirma išsaugoti vertus įsiminti receptus, kuriuos gaminsiu tada, kai neturėsiu laiko ieškoti naujų, tada, kai tingėsiu ir žinosiu, kad "šitas tai tikrai gausis" ir tada, kai sulauksiu svečių, o su jais eksperimentuoti ne visada galima :).
Taigis taigi šiandien ant mūsų stalo garavo seniai mano planuotas pagaminti senovinis Draugystės pyragas, kurio receptą paėmiau iš čia, nes čia patikėjau, kad pyragas bus panašiausias į tą tikrąjį senąjį pyragą, kadangi receptas paimtas iš senos lietuviškos 1978 m. I. Čereškienės knygos “Miltiniai konditerijos gaminiai” - mokymo priemonės profesinėms prekybos-kulinarijos mokykloms. O šiaip a la draugystės pyragų receptų variacijų internete yra nemažai, bet jei šis patiko, tai gal ir padėsiu tašką ties juo, bent kol kas. Nes kaip jau ir rašiau, gyvenimo per maža išbandyti to paties pyrago visas variacijas :).
Šį pyragą gaminau dviguba norma, nes žadėjau pavaišinti daugiau žmonių, ir išsisaugosiu jo receptūrą šia norma, nes jis labai tiks dar kartą gaminti, kai lauksiu svečių. Taigi o jei nenorite persivalgyti, viską dalinkite iš dviejų. Pyragą kepiau kvadratinėje 25 cm ilgio kraštinės kepimo formoje. Norint plonesnių sluoksnių, kepimo forma galėtų būti kiek didesnė.
Tešlai reikės:
740 g miltų
200 g cukraus
1 a.š. kepimo miltelių
žiupsnelio druskos
320 g sviesto, šalto
1 didelio kiaušinio
100 ml vandens
Varškės sluoksniui:
500 g varškės
40 g cukraus
20 g miltų (arba 2 geri v.š.)
vanilės ekstrakto
Uogienės sluoksniui:
200 g obuolienės ar kitos uogienės (geriau rūgštesnė)
Aptepimui:
1 mažo kiaušinio
Gaminame tešlą.
Dubenyje sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Įtarkuojame šaltą sviestą ir viską rankomis triname, kol miltai pasidarys panašūs į šlapią smėlį - rankose trinti (vis semiant iš gilumos) reiktų geras penkias minutes. Tada sudedame išplaktą kiaušinį, supilame vandenį ir viską rankomis gerai išmaišome, kol iš tešlos jau galima padaryti gumuliukus.
Tešlą daliname į dvi dalis (pirmą dalį pyrago dugnui atseikėjau kiek didesnę). Antrąją dalį galima iki kol prireiks įdėti šaldytuvan. Iš pirmos dalies iškočiojame kepimo formos dydžio lakštą - maždaug 8-10 mm storio. Kepimo formą padengiame kepimo popieriumi, o ant šio užklojame pirmąjį lakštą (geriau lakštą iškočioti čiut per mažą ir patiesus į kepimo formą jį pirštais pratempti iki formos kraštų). Tešlą subadome šakute, užklojame folija (būtinai jos atsikerpame kiek daugiau, kad užsilenktų ir kraštai, nes kitaip po to bus problemų išimant, kai nebus už ko paimti - aš padariau tokią klaidą, tad jos nekartokit), beriame pupelių, žirnių ar kažko panašaus, ką randame spintelėje, ir kepame 10-15 min. iki 200 C įkaitintoje orkaitėje. Po to išimame foliją su sunkiąją artilerija ir dar pakepame be jų apie 3 min., kad geriau apkeptų.
Kol pyrago dugnas vėsta, gaminame varškės įdarą. Varškę sumaišome su cukrumi, miltais ir vanilės ekstraktu. Jei varškė sausa (kaip kad buvo mano atveju, nes naudojau naminę varškę) galima įdėti kokius porą šaukštų grietinės (šįkart dėjau jogurto, nes anosios tuo metu neturėjau, esmė - sutirštinti įdarą ir neprarasti skonio) - tada ir ištepti bus lengviau, kai varškės įdaras bus drėgnesnis.
Pagrindą aptepame pasirinkta uogiene (aš jos naudojau apie 250 g miltų - nusižengiau receptūrai, bet skonis dėl to nenukentėjo :)), o ant jos paskleidžiame varškės įdarą, išlyginame paviršių.
Iškočiojame antrąjį pyrago lakštą iš likusios tešlos ir juo uždengiame pyragą. Viršų aptepame plaktu kiaušiniu ir šakute padarome skersų dryžių.
Kadangi pyragas nemažas, kepti jį reikėjo netrumpai - dar apie 40-50 min. Bet ir šiaip mano orkaitėje viską dažniausiai reikia pakepti kiek ilgiau nei būna pateikiama receptuose, tad tikiuosi savo orkaitę pažįstate :). Jei kepate pusę normos, gali užtekti ir 20 min.
Iškepus būtų gerai, kad turėtumėte kantrybės - jis skanesnis šaltas.
Kepimo temperatūra: 200 C.
Kepimo laikas: 10-15 min + 3 min (pirmas lakštas) + 40-50 min. (visas pyragas)
Skanaus!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą